Šiandien tik Marius Dimičiukas dar atlieka bausmę, kiti du prie nužudymo prisidėję asmenys jau mėgaujasi laisve. Netrukus į laisvę turėtų išeiti ir M. Dimičiukas, kuris prieš tai dar pabandė prisiteisti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų.
15 metų nuteistam M. Dimičiukui iki tol, kol prasivers įkalinimo įstaigos vartai liko laukti apie metus. Žudikas kreipėsi į teismą prašydamas atlyginti jam 2700 eurų siekiančią neturtinę žalą, kurią jis teigia patyręs per kiek daugiau kaip metus praleistus vienoje iš įkalinimo įstaigų.
Jautė baimę
Į teismą M. Dimičiukas kreipėsi dėl daugiau kaip prieš dvejus metus patirtų išgyvenimų. Jis paaiškino, kad nuo 2017 m. gruodžio 26 d. iki 2019 m. sausio 25 d. Kybartų pataisos namuose kamerų tipo patalpoje jis buvo kalinamas pažeidžiant nustatytą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą.
Žudikas nurodė, kad minėtoje patalpoje buvo kalinami keturi asmenys. Pažymėjo, kad kameros plotą mažino joje buvę baldai, todėl kameroje trūko vietos, patalpoje buvo prastas vėdinimas, drėgna.
Pareiškėjo nuomone, Kybartuose buvo netinkamos sąlygos gyventi, nes kamera buvo prastos būklės, ant sienų buvo grybelio ir pelėsio, sienų danga buvo nelygi. Nurodė, kad kameroje prie stalo buvo įrengtos tik trys sėdimos vietos, todėl M. D. turėjo laukti, kol pavalgys kiti kalintys asmenys, ir valgė atvėsusį maistą.
Kalėdamas tokiomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė išgyvenimų ir nepatogumų, garbės bei orumo pažeminimą, pablogėjo jo psichologinė būsena, M. Dimičiukas teigė, kad jis jautė padidėjusią baimę aplinkai, paūmėjo skrandžio skausmai, todėl jis kasdien turėjo gerti vaistus, pareiškėjas tapo irzlus, uždaras, jam nuolat skaudėjo galvą, kankino nemiga.
Vis dėlto, nors žudikas prašė jam sumokėti 2700 eurų, jis negaus nė cento. M. Dimičiuko pateikti įrodymai teismo neįtikino.
Žiaurus nusikaltimas
Už grotų M. Dimičiukas atsidūrė dėl 2006-ųjų rugsėjo įvykių, kur per išgertuves kilo kruvinas konfliktas.
Tąkart vienoje Telšių landynėje išgertuvės pasibaigė žiauria žmogžudyste, kurioje dalyvavo 12 metų vaikas. Manoma, kad iš namų pabėgęs berniukas ne tik stebėjo egzekuciją, bet ir padėjo atsikratyti kūnu.
Tų metų rugsėjo 13-ąją, pusę septynių, ankstyvas praeivis policijai pranešė, kad Luokės gatvės 54-ojo namo kieme rado negyvą vyrą, ant kurio rankų ištatuiruotos rožės ir voras. Įvykio vietoje policininkams neliko abejonių, kad vyras nužudytas.
Nustatyta, kad žudikų auka tapo niekur nedirbantis 44 metų Petras B. Kriminalinės policijos darbuotojai operatyviai nustatė ir sulaikė įtariamuosius. Lavono tempimo pėdsakai nuvedė į medinį Luokės gatvės 43-iąją namą. Pasirodo, po kruvinų išgertuvių sugėrovai saldžiai miegojo, o pakelti iš lovų nenorėjo prisiminti nakties įvykių.
Kad čia pralietas kraujas, išdavė buto sienos, grindys, laiptai. Nors egzekucijos dalyviai bandė paslėpti nusikaltimo pėdsakus – išplovė, išvalė patalpas – kai kur liko išdavikiškos kraujo dėmės. Kruviną vandenį tvarkytojai išpylė pro langą į kiemą.
Galvą sužalojo kirviu
Kaip rašoma kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ archyvuose, nužudytojo galva buvo suspardyta lyg futbolo kamuolys. Be to, galvoje rastos dvi kirstinės žaizdos. Gali būti, kad jos padarytos kirviu arba panašiu į jį daiktu. Vyro paakiai mėlynavo nuo sumušimų, abiejose rankose – kraujosruvos.
Landynėje rasta įrankių, kurie sužvėrėjimo akimirką, kaip spėjama, galėjo būti panaudoti nužudant vyrą. Tai įvairūs svarmenys, kirvis, laužtuvas, savadarbis kardas, dar vadinamas mačete.
Po nužudymo nutarta lavonu atsikratyti. Nužudytas vyras buvo nuvilktas į apačią laiptais, paskui pervilktas per gatvę į kitą pusę. Nutempę gilyn į Luokės gatvės 54-ojo namo kiemą, sėbrai kūną paliko tarp garažo ir malkų krūvos. Ant lavono užmesta kruvina nelaimėlio striukė.
Dėl nužudymo buvo sulaikyti trys vyrai, moteris ir 12 metų vaikas. Į teisiamųjų suolą sėdo M. Dimičiukas, moteris ir dar vienas tą vakarą kartu girtuokliavęs vyras. Kompanija buvo gerai žinoma teisėsaugininkams.
Policijai žinomas buvo ir 12 metų berniukas, kuris dėl savo jauno amžiaus buvo apklaustas kaip liudytojas. Vaiko biografija labai spalvinga – jis nuo vaikystės buvo žinomas Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Vaikas nuolat bėgo iš namų, nelankė mokyklos, mokytojai telefonu siuntė įžeidžiančias žinutes.
Iš namų pabėgęs vaikas atsidūrė landynėje, kur, kaip manoma, stebėjo, kaip buvo žudomas žmogus, buvo raginamas prisidėti smūgiais bei padėjo atsikratyti lavonu.
