Mokslininkai ramina, kad jokio ryšio tarp padidėjusio mirtingumo ir tarp prasidėjusios vakcinacijos nėra.
„The Economist“ paskelbė, kad Lietuva pagal perteklinį mirtingumą užima penktą vietą pasaulyje. Nereikia nei šios analizės, užtenka įsijungti Statistikos departamento skelbiamus duomenis, kuriuose matyti, kad mirtingumas šiais metais Lietuvoje didėja.
Pagal Statistikos departamento duomenis, 2019-aisiais per pirmas 40 savaičių mirė 29 714 žmonės. 2020-aisiais per pirmas 40 savaičių mirė 30 066 asmenys, o per tą patį laikotarpį 2021-aisiais – 35 261 žmogus.
Tai yra 5 195 arba maždaug 17 proc. daugiau nei 2020-aisiais.
Mirčių perviršis vėl kyla
Statistikos departamentas dar spalio gale pasidalino iliustracija, su pastebėjimu, kad pastaruoju metu Lietuvoje vėl kyla mirčių perviršis.
Paskutinį kartą toks akivaizdus šuolis buvo matyti nuo pernai lapkričio iki maždaug šių metų vasario vidurio. Šie skaičiai buvo susieti su COVID-19 pandemija.
Iliustracijoje pateikiamas mirčių dėl bet kokios priežasties skaičius. Kadangi vaizduojami paskutinių 21-erių metų duomenys, galima vaizdžiai matyti, kaip pernai metų gale kilus antrajai koronaviruso bangai ir besitęsiant dabartinei kyla mirčių skaičiai.
„Tokio didelio mirtingumo rugsėjo–spalio mėnesiais Lietuvoje nėra buvę bent 20 metų (ankstesnių metų duomenys nebuvo tikrinti)“ – rašo Statistikos departamentas.
Specialistai skaičiuoja, kad nuo šių metų rugpjūčio 2-osios iki spalio 17 d. mirė 1600 žmonių daugiau nei buvo galima tikėtis lyginant ankstesnius duomenis. Šis skaičius beveik atitinka COVID-19 užsikrėtusių ir mirusių gyventojų skaičių.
„Pagal gydytojų įrašus mirties liudijimuose šiuo laikotarpiu COVID mirčių skaičius buvo toks:
1 056 mirtys nuo COVID pagal pirmą COVID mirties apibrėžimą
1 473 mirtys nuo COVID pagal antrą COVID mirties apibrėžimą
1 583 mirtys nuo COVID pagal trečią COVID mirties apibrėžimą“, – rašo Statistikos departamentas.
Be COVID-19 skaičiai būtų kitokie
Nuo 2020-ųjų pradžios gyvename su koronaviruso pandemija. Statistikos departamentas skelbia, kad, ketvirtadienio duomenimis, nuo pat pandemijos pradžios dėl COVID-19 netekome 6 010 gyventojų.
Kaip skelbia Higienos institutas, vien šiemet iki rugsėjo dėl COVID-19 mirė 3 532 žmonės.
Daugiausiai žmonių gyvybių šiemet COVID-19 nusinešė sausį – dėl koronaviruso sukeltų komplikacijų mirė 1 270 asmenys. Tai antra daugiausiai gyvybių pareikalavusi priežastis sausį.
Pirmąjį šių metų mėnesį daugiausiai gyventojų mirė dėl kraujotakos sistemos ligų, didžioji dalis – dėl išeminių širdies ligų.
Po sausio matyti žemesni mirtingumo rodikliai – vasarį fiksuota virš tūkstančio mažiau mirčių. Sumažėjo COVID-19 aukų skaičius – per vasarį netekome 568 gyventojų. Tiesa, mažiau gyvybių vasarį pareikalavo ir kraujotakos sistemos ligos.
Kovą mirčių skaičius vėl pakilo dviem šimtais, COVID-19 tą mėnesį pareikalavo 459 gyvybių.
Balandį, gegužę, birželį, liepą ir rugpjūtį mirė po 3,7–3,4 tūkst. žmonių. Mažiausiai COVID-19 aukų fiksuota liepą – 29.
Šiuo metu per dieną nuo COVID-19 miršta maždaug tiek gyventojų, kiek mirė per visą liepos mėnesį. Pavyzdžiui, trečiadienį koronavirusas nusinešė 26 gyvybes, o antradienį – 35.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius Juozas Augutis sako, kad šiemet padidėjęs mirčių skaičius gali būti siejamas su COVID-19.
„Koronavirusas didina pirmalaikį mirčių skaičių. Jūsų įvardintas skaičius (beveik šešių tūkst. skirtumas nuo 2019 m. – aut. past.) ir yra panašus su pirmuoju apibrėžimu – tiesiogine mirties priežastimi nuo COVID-19.
Galbūt, jei visus metus skaičiuotume, išdėliotume, kadangi buvo laikotarpių, kaip pandemija buvo atsitraukusi, skaičius nebus toks. Visame pasaulyje per penkis milijonus žmonių yra pasiglemžusi pandemija, aišku, kad šie skaičiai turi atsispindėti statistikoje“, – tv3.lt komentuoja J. Augutis.
Kilo dezinformacijos audra
Nors statistika ir specialistai rodo, kad mirčių perviršiui įtakos akivaizdžiai turėjo mirtys nuo COVID-19, netruko atsirasti melagienų. Statistikos departamentas spalio gale ėmė skelbti duomenis, kiek vakciną nuo COVID-19 gavusių gyventojų mirė.
Pagal pateiktus duomenis, šiemet mirė 3 988 gyventojai, kurie buvo pasiskiepiję nuo COVID-19. Tačiau minimas tik faktas, kad žmogus buvo gavęs vakciną nuo COVID-19, lygiai taip pat jis galėjo būti pasiskiepijęs bet kuriuo kitu skiepu ar mirti dėl absoliučiai bet kurios priežasties. Tai antivakseriams, regis, nė motais, skaičius jie interpretavo savaip.
Lapkričio pradžioje Seimo narys Aidas Gedvilas pasidalino melaginga žinute, neva mirčių šuolį Lietuvoje sukėlė ne kas kitas, o vakcinos nuo COVID-19. A. Gedvilas įsitikinęs melaginga informacija, kad neva nuo COVID-19 vakcinų mirė beveik keturi tūkstančiai žmonių. Parlamentaras skatino Statistikos departamentą pateikti daugiau informacijos apie mirčių duomenis ir apkaltino specialistus audrinant visuomenę. Seimo nario pasisakymai išplito internete, antivakserių ir viruso neigėjų grupėse, įrašu taip pat ėmė dalintis kiti prieš pandemijos valdymo priemones pasisakantys asmenys.
Į nepasitenkinimą sureagavo pats Statistikos departamentas. Specialistai „Facebook“ pasidalino duomenimis, kad ryšio tarp vakcinacijos ir augančių mirtingumo rodiklių nėra. Atvirkščiai – įvairūs šaltiniai rodo, kad vakcinacija padeda išvengti perteklinių mirčių.
„Vienas iš tyrimo būdų, galinčių parodyti, kad vienas įvykis sukelia kitą įvykį, yra laiko intervalo skirstinio analizė. Kaip ir kiti atlikti tyrimai, šis tyrimas nerodo jokių ženklų, kad vakcinos galėtų būti siejamos su mirtimis. Jeigu vakcinos sukeltų mirtis, tokių mirčių tikimybė turėtų būti labai maža, nes kitu atveju šiose iliustracijose matytųsi ryškūs priežastiniam ryšiui būdingi požymiai“, – prie pasidalintų duomenų rašo Statistikos departamentas.
A. Gedvilas vėliau naujienų portalui tv3.lt atsakė, kad patikrinęs Statistikos departamento nuorodą pamatė, kad į duomenų lentelę patenka pirma vakcina skiepyti asmenys, „kurie mirė dėl bet kokių priežasčių“.
„Tikėtina, kad būtent neįsiskaitymas į mirties priežastį ir sukėlė klaidingą skaitytojų reakciją. Tą akimirką supratau, kad turiu pareigą informuoti piliečius apie tai, kad Statistikos departamentas, dėl nemokėjimo tinkamai ir žmonėms suprantama kalba pateikti informaciją apie vakcinaciją, eilinį kartą klaidiną žmones ir įneša sumaištį į viešąją erdvę. O iš tikrųjų paskelbtos mirtys yra ne „NUO vakcinos“, o „PO vakcinos“. Nes tokia klaidinanti ir šokiruojanti, žinutės, kuria buvo dalinamasi, informacija, sklinda labai greitai, ypač su prierašu „Maksimalus share“. Taip pat supratau, kad toks klaidingas duomenų interpretavimas nėra teisingas, ir keista, kad kiti ekspertai, kaip Vaidotas Zemlys-Balevičius vietoje to, kad pasistengtų atsakyti į mano poste surašytus klausimus, padėtų Statistikos departamentui taisyti savo klaidas, suinterpretavo klaidinančiai. Todėl „duomenų mokslininkui“ siūlau skaityti postą dar ir dar kartą. Juk aš beveik sužlugdžiau prieš skiepus nusiteikusių žmonių planą vakciną pripažinti kaip sėjančią mirtį...
Statistikos departamentas jau ne pirmą kartą paviešino nedetalią, neaiškią informaciją, jie tiesiog nesimoko iš savo klaidų. O visuomenei trūksta aktualios ir tikslios informacijos apie dabartinę padėtį, dėl to ir gimsta interpretacijos bei nesusipratimai. Sveikintina, kad jie sureagavo į mano siūlymą dar rugpjūčio 12 d. paviešinti „kiek mirusių žmonių yra po vakcinos praėjus 4 savaitėms? Kaip sakiau tuomet, taip ir dar kartą pakartosiu – tai puiku. Vieni kitiems padedame gilinti žinias. Puiku, kad jie paviešino mirusiųjų skaičių po pirmos vakcinos, tačiau nepaviešino, po antros ir trečios. Puiku, kad padidino dienų skaičių nuo mano prašytų 28 dienų iki 89 dienų, bet, kad vakcinuojami žmonės jau apie 300 dienų, tai kur likusios dienos? Departamentas paviešino mirusių skaičių nuo 19 m., tačiau vakcinuojame piliečius nuo 12 m. Tai kur dingo ta amžiaus grupė? Iš principo, procesą pavadinčiau progresyviu. Tikrai einame į priekį, o ne atgal, bet, turime pripažinti faktą, kad dar yra kur tobulėti mūsų Statistikos departamento programuotojams ir „duomenų mokslininkams“ generuojant duomenis ir atveriant juos visuomenei.
Ir jei Statistikos departamento teigimu „Prasidėjus revakcinacijai, atsirado nauja būsena, kurioje gali būti asmuo: be „neskiepytų“, „dalinai paskiepytų“, „pilnai paskiepytų“, atsirado „pakartotinai paskiepyti". Šios keturios būsenos yra nepersidengiančios aibės, t.y. asmuo vienu metu gali būti tik vienoje iš jų.“ Tai kodėl „Mirusių asmenų, kurie buvo skiepyti“ duomenyse mes matome asmenis tik po pirmos vakcinos (vacc1_date)? Juk taip tik programavimo darbas. Kodėl nėra žinoma: kuria vakcina buvo skiepytas asmuo; mirties priežastis; ar asmuo pranešė Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai apie įtartiną nepageidaujamą reakciją ir t.t. “, – tv3.lt atsakė A. Gedvilas.
Zemlys-Balevičius: mirčių ir vakcinacijos sąryšio nėra
Į kilusią dezinformacijos bangą sureagavo ir duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius. Savo internetinėje svetainėje jis publikavo paaiškinimą, kad padidėjęs mirčių skaičius nėra susijęs su vakcinacija.
Žemiau pateikiame visą mokslininko straipsnį:
„Vienas iš dažniausiai kartojamų vakcinacijos priešininkų argumentų yra tas, kad vakcinos sukelia mirtį. Labiausiai mėgstama cituoti, kad kažkieno pažįstamas mirė kelios dienos po vakcinos. Tokias kalbas labai sunku paneigti, nes konkretaus asmens ligos istorijos negalima viešinti dėl duomenų apsaugos. Tai netgi ir radus tą konkretų asmenį ir pasižiūrėjus ligos istoriją ir įsitikinus kad mirties priežastis nėra vakcina, tuo pasidalinti negalima, o ir pasidalinus būtų rastas kitas atvejis, kurį ir vėl reikėtų paneiginėti.
Ką galima padaryti, tai panagrinėti mirštamumo ir vakcinacijos sąryšį iš mirčių duomenų. Visos mirtys Lietuvoje yra registruojamos pagal LR įstatymus. Mirus žmogui, turi būti išrašomas mirties liudijimas, jame nurodyta mirties priežastis ir tai yra oficialus dokumentas, už kurio klastojimą numatyta baudžiamoji atsakomybė. Taigi mirčių registras sveikatos duomenyse yra vieni iš patikimiausių duomenų, jeigu kalbame apie patį fakto įregistravimą.
Vakcinacijos įrašai Lietuvoje registruojami esveikata sistemoje. Visi įrašai su informacija kokia vakcinos doze, kada ir kur skiepyta, kokios lyties ir amžiaus asmuo yra laisvai prieinami ir atnaujinami kiekvieną dieną. Neseniai pagarsėjusi istorija, kai paaiškėjo, kad buvo daromi vakcinos įrašai, bet realiai žmonės nebuvo vakcinuojami, rodo, kad sukčiavimo atvejų yra, bet jie nėra labai paplitę. Iš viso jau yra suskiepyta virš 3 milijonų dozių, o sukčiavimo atvejai nustatyti tik 200. Taigi galima laikyti kad vakcinacijos duomenys irgi yra pakankamai patikimi.
Jeigu vakcinacija lemtų mirtis, tai sugretinus vakcinacijos ir mirčių įrašus tai akivaizdžiai turėtų matytis. Po vakcinacijos įrašo turėtų sekti mirties įrašas ir imant visą populiaciją tarp jų turėtų būti aiškus sąryšis. Reikėtų pastebėti, kad negalima tikėtis, kad mirčių po vakcinacijos iš viso neturėtų būti. Vakcinos nesuteikia nemirtingumo, todėl mirčių po vakcinacijos įrašų bus, net jeigu šitie įvykiai būtų visiškai nesusiję. Kas turėtų matytis, tai padidėjęs mirtingumas pirmomis dienomis po vakcinacijos.
Tokiai analizei nelabai svarbu kokia yra mirties priežastis, užtenka jos fakto. Jeigu vakcinacijos įtaka mirtingumui yra ženkli tai turėtų atsispindėti duomenyse.
Lietuvos statistikos departamentas yra paviešinęs visų žmonių mirusių per 90 dienų nuo pirmosios vakcinacijos duomenis. Šiuose duomenyse nurodyta kiekvieno mirusio pirmosios vakcinacijos data, mirties data, kiek dienų praėjo nuo vakcinacijos iki mirties ir mirusio amžius su nedidele atsitiktine paklaida įvesta saugant asmens privatumą.
Grafike apačioje pavaizduotas laiko praėjusio nuo vakcinacijos iki mirties pasiskirstymas. Pirmas stulpelis rodo kiek žmonių mirė tą pačią dieną po vakcinacijos, antras pirmą dieną ir taip toliau.
Į akis iš karto krenta, kad nėra jokio aiškaus trendo. Mirčių skaičius yra maždaug panašus kiekvieną dieną. Galima išskirti mažesnį mirčių skaičių tą pačią dieną ir 1-2 dienas po vakcinacijos įrašo. Tam galima sugalvoti įvairių paaiškinimų, bet svarbu, kad mirčių skaičius kitomis dienomis išlieka panašus ir nesikeičia. Tai akivaizdžiai prieštarauja pradinei hipotezei, kad vakcinacija įtakoja mirtis.
Kad mirčių skaičius kitomis dienomis yra statistiškai vienodas galima formaliai patikrinti. Štai grafikas kuriame pateiktas viena tolygaus pasiskirstymo nuo 0 iki 89 realizacija paimta iš tokio pačio imties dydžio kaip ir mūsų nagrinėjami realūs duomenys. Visų skaičių tikimybė pasirodyti imtyje yra vienoda.
Kaip matome, grafikai labai panašūs. Kad mirčių tikimybė pradedant nuo trečios dienos yra vienoda rodo ir statistinis χ2χ2 testas:
Chi-squared test for given probabilities data: bp[-3:-1] X-squared = 100.21, df = 86, p-value = 0.1403
Kadangi duomenyse yra nurodytas amžius galima patikrinti ar skirtingose amžiaus grupėse mirčių pasiskirstymas skiriasi. Tam galime palyginti išgyvenamumo funkcijas. Kadangi jaunesnio amžiaus mirčių duomenyse yra mažai, tai nagrinėjamos amžiaus grupės nuo 0 iki 50, 50-60, …, 80-90 ir 90+.
Kaip matote grafike visos išgyvenamumo funkcijos praktiškai nesiskiria ir yra tiesės, kas reiškia, kad pasiskirstymas yra tolygus. Jeigu vakcinacija įtakotų mirtingumą tai kreivės turėtų būti iškilos žemyn (įgaubtos).
Šioje statistinėje analizėje mes parodėme, kad laiko pasiskirstymas nuo vakcinacijos iki mirties nesiskiria nuo tolygaus pasiskirstymo, arba, kad tikimybė kad žmogus mirs tam tikrą dieną po vakcinacijos yra vienoda visom dienom. Tai nėra įrodymas, kad mirties priežastis negali būti vakcinacija, bet galima teigti, kad jeigu vakcinos sukelia mirtis, tai efektas yra toks mažas, kad jo net nesimato visų mirusių vakcinuotų duomenyse“, – savo svetainėje rašo V. Zemlys-Balevičius.
Statistikos departamento ketvirtadienio duomenimis, iš visų 6 010 nuo koronaviruso mirusių gyventojų, 5 679 buvo nepasiskiepiję, 331 buvo vakcinuoti.
COVID-19 pasiglemžė 80–89 m. amžiaus grupei priklausančių gyventojų – 2148. 2007 iš jų buvo nepasiskiepiję nuo COVID-19.
