Papasakojo, kas nutiko tą vakarą
Antradienį popiet gautas iškvietimas, kad Vilniaus rajone, Mostiškių kaime smurtauja girtas vyras. Kadangi namuose buvo ir 8 mėnesių kūdikis, su pareigūnais į iškvietimą nuvyko ir vaiko teisių tarnybos darbuotoja. Iškvietimo vietoje jau buvo socialinė darbuotoja. Namuose girtavo maždaug trisdešimties metų amžiaus vaiko motina ir jos brolis. Pastarasis, atvykus pareigūnams, buvo dingęs. Vaikas buvo su motina, kuriai nustatytas 1,85 prom. girtumas. Todėl nuspręsta vaiką iš nesaugios aplinkos paimti.
J. Lipinska pasakoja, kaip situacija klostėsi toliau. „Išeinant iš namų su vaiku, motina ištraukė iš po čiužinio peilį ir bandė pulti. Policininkas sušuko „peilis“. Aš nubėgau su vaiku į šoną ir atsisukusi pamačiau, kad ji taikosi su peiliu į mane. Laimė, tarp mūsų buvo nemažas atstumas. Kai ji pamatė, kad aš į ją atsisukusi su vaiku, jos veidas pasikeitė. Policininkas ją paguldė ant žemės. Jei nebūčiau atsisukusi, turbūt su jumis dabar nekalbėčiau. Peilis buvo labai didelis, visą naktį paskui stovėjo akyse“, – sako moteris.
Ne pirmą kartą puola su peiliu
Užpulta moteris pripažįsta ne iš karto supratusi, kas atsitiko. Mat tokių išpuolių peiliu būta ne kartą. „Tik kai pradėjo skambinti žurnalistai, supratau, kaip tai yra rimta ir pavojinga. Anksčiau irgi turėjome tokių atvejų, kai puola su peiliu. Bet daugiau gąsdindavo, nepuldavo. Būdavo baisu. Bet dabar – pirmas kartas, kai puolė su rimtais ketinimais. Matėsi jai iš veido, kad tai yra ne gąsdinimas, o rimta“, – pasakoja vaiko teisių darbuotojai.
Anot jos, tokie išpuoliai yra socialinių ir vaiko teisių apsaugos darbuotojų kasdienybė. Moterims tenka patirti visko – nuo smurto iki grasinimų susidoroti. „Mano bendradarbei buvo iš palto visos sagos išdraskytos, kai ją sugriebė agresyvus žmogus. Kitą socialinę darbuotoją yra nuvertę nuo laiptų. Be to mus nuolat gasdina. Grasina, kad suras, susidoros, kad pakenks mūsų šeimos nariams. Labai dažnai provokuoja, kad eitume į konfliktą. Žiūri į reakcijas, mojuoja kumščiais prie veidų, stebi, ar išsigandai. Stengiesi tuo metu būti blaivaus proto ir realiai mastyti“, – dalinasi išgyvenimais J. Lipinska.
Vaikas šiuo metu ligoninėje
Policininkui ir vaiko teisių darbuotojai pavyko išvengti nelaimės. Neblaivi vaiko motina buvo išvežta į areštinę, vaikas – į ligoninę. „Jis ligoniukas nuo gimimo, dabar jam tvarkomi neįgalumo dokumentai. Be to tokius mažiukus visada vežame į ligoninę, kad ištirtų jų sveikatą“, – aiškina pašnekovė.
Paklausta, ar jos nuomone, vaikas turėtų būti grąžintas motinai, J. Lipinska sakė komentuoti nenorinti. „Aš negaliu leisti, kad mano asmeninė nuomonė po susidūrimo su ta moterimi, nuspręstų jos ir vaiko likimą. Čia ne mano vienos sprendimas“, – sako specialistė.
Kol kas vaiku pasirūpins kūdikių namų darbuotojos. Ar jis galės grįžti pas motiną, paaiškės po mėnesio ar kelių.
Baiminasi dėl socialinių darbuotojų saugumo
Po išpuolio su motina dar dirbs socialinės darbuotojos. Jos turės išsiaiškinti, ar motina pajėgi rūpintis savo vaiku, ar jis turi būti atimtas visam laikui. J. Lipinska sako bijanti dėl socialinių darbuotojų saugumo. „Jos dažniausiai važiuoja į šeimą be pareigūnų. Mes juk nežinom, kokie bus tos motinos tolesni darbai. Po vakarykščių veiksmų man tikrai gaila socialinių darbuotojų, kurios su ja toliau dirbs. Gal ji vėl prisigers ir puls moteris“, – baiminasi vaiko teisių darbuotoja.
Ji sako, kad argesyvūs gimdytojai ne visuomet ir supranta, ko atvažiavo specialistasi. „Būna, kad ateinam ne vaiko paimti, o pasikalbėti. Baisu, kad dabar visada nesusidurtume su agresija, nes žmonės galvos, kad atėjom paimti vaiko“, – sako J. Lipinska.
Pavojingą darbą kompensuoja sėkmės atvejai
Vaiko teisių apsaugos darbuotoja pripažįsta, kad dažnai po darbo dienos norisi bėgti, rėkti ir verkti. Tačiau moteris teigia tuomet užsiimanti fizine veikla. „Darau viską, kad tą susikaupusią blogą emociją išleisti, išsivalyti. Juk vis tiek supranti, kad reikia dirbti, tai ne paskutinis atvejis“, – sako specialistė.
Paklausta, ar nesigaili, kad pasirinko tokią sunkią profesiją, J. Lipinska atsako mėgstanti savo darbą. Anot jos, geriausias atpildas už patirtus sunkumus – šeimos, kurioms pavyksta padėti. „Jos su mūsų pagalba pakeičia savo gyvenimo būdą, atgauna vaikus. Vėliau tėvai skambina, pasakoja, kaip jiems gerai sekasi. Tokie atvejai kompensuoja patirtą siaubą“, – šypsosi dar vakar mirtiną pavojų išgyvenusi moteris.
