Nors automobilio vairuotojas Saulius tikino, kad nesijaučia kaltas dėl tragiškos nelaimės, teismai paliko jam paskirtą bausmę.
Nors vienerių metų įkalinimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau avarijos kaltininkas nebuvo patenkintas tokia baigtimi, tad pateikė apeliaciją. Tačiau jo skundas buvo atmestas, kaip nepagrįstas.
Avarijos aplinkybės
Bylos duomenimis, Saulius nuteistas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, pareikalavęs žmogaus gyvybės.
Dar 2022 m. vasario 7 d., apie 8.56 val., Klaipėdos mieste, Debreceno gatvėje, esant šviesiam paros metui, šlapiai asfalto dangai, Saulius vairavo automobilį „Nissan Primera“.
Jis kirto kelio ženklais ir horizontalaus kelio ženklinimo linijomis pažymėtą nereguliuojamą iškilią pėsčiųjų perėją, kurioje greta „Zebro“ linijų horizontalaus kelio ženklinimo linijomis pažymėta dviračių pervaža.
Vairuotojas nedavė kelio leistinoje vietoje Debreceno g. važiuojamąją dalį su dviračiu kirtusiam nukentėjusiajam ir jį partrenkė.
Dviratininkas iškart po įvykio buvo pristatytas į gydymo įstaigą, tačiau 2022 m. vasario 17 d. mirė dėl eismo įvykio metu patirtų kūno sužalojimų.
Klaipėdos apylinkės teismas nusprendė Saulių pripažinti kaltu dėl tragiško eismo įvykio ir paskyrė jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
Tiesa, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant Saulių visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Jam uždrausta 1 metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteista 1 968 eurai išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti.
Pateikė apeliaciją
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašė panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Jis teigė, jog nėra kaltas dėl eismo įvykio kilimo. Jeigu KET pažeidžia keli eismo dalyviai, reikia išsiaiškinti, kurio iš eismo dalyvių padarytas KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių atsiradimo sąlyga ir priežastis.
Šiuo atveju ekspertizės akte konstatuota, kad dėl eismo įvykio kalti abu eismo įvykio dalyviai. Tačiau su tokia ekspertizės ir teismo išvada nuteistasis nesutinka.
Teismas jo kaltę grindė ekspertizės akte padaryta išvada, kad techniniu požiūriu automobilio „Nissan Primera“ vairuotojas, artėdamas prie dviračių tako turėjo techninę galimybę ją sustabdyti neprivažiavęs susidūrimo vietos ir išvengti tragiškos nelaimės.
Anot jo, akivaizdu, kad dviratininkas, artėdamas prie gatvės, turėjo matyti ir numanyti, kad ryte tarp 8 ir 9 val. gatvė yra labai judri ir joje pilna automobilių, todėl privalėjo pasirinkti saugų greitį.
Tačiau to nepadarė ir važiavo kaip dviratininkui labai dideliu net 18 km/val greičiu, todėl neturėjo galimybės sustabdyti ar susiorientuoti, atsižvelgiant dar ir į tai, kad buvo neblaivus, iš vakaro vartojęs alkoholio, tikėtina, jog buvo dar ir neišsimiegojęs.
Teismų praktikoje ne kartą atkreiptas dėmesys į tai, kad net ir maksimaliai atsargus vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems.
Nagrinėjamu atveju jis, kaip vairuotojas, padarinių išvengti negalėjo, nes tiesioginė eismo įvykio ir kilusių padarinių priežastis buvo nukentėjusiojo didelis neatsargumas, nulėmęs tai, kad jis negalėjo jo laiku pastebėti ir sustabdyti automobilio.
Atsižvelgdamas į tai, Saulius mano, kad teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, išsamiai neištyrė aplinkybių, todėl nepagrįstai jį pripažino kaltu.
Nepaisant visų paaiškinimų, nuteistojo Sauliaus apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas nusprendė atmesti. Vyras dar įpareigotas sumokėti 605 eurus bylinėjimosi išlaidų.
