Kol metų sandūroje vieni skęs euforijoje, nemaža medikų bendruomenės dalis sausio 1-ąją nerimastingai stebės pajudantį „mirties ekspresą“ su kone tūkstančiu ligonių, kuriems reikalinga neurochirurginė pagalba. Suvokiant kritinę daugelio jų būklę išties tenka būgštauti, kad kai kurie pacientai išgijimo stotelės taip ir nepasieks.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) palaimino šalies neurochirurgiją žlugdantį nuosprendį, kuris įsigalios nuo 2015-ųjų – visos planinės operacijos, išskyrus pačias paprasčiausias, bus nukreiptos į Kauno klinikas nebepaliekant klaipėdiečiams, vilniečiams ar pacientams iš kitų miestų galimybės gauti lengvai prieinamas ir kokybiškas medicinos paslaugas ten, kur jie gyvena.
Manau, kad SAM Kolegijos sprendimas dėl neurochirurgijos paslaugų optimizavimo programos 2014-2020 m., kuriam nepavyko užkirsti kelio, – tai visiškas abejingumas pacientų poreikiams, autoritetingų medikų nuomonės ignoravimas ir grėsmingas signalas ateičiai. Šiandien giljotinos peilis pakibo virš neurochirurgijos, tačiau negalime būti tikri, kad rytoj juo nebus užsimota ir prieš kitų sričių chirurgiją. Jeigu nestabdysime žalingų procesų, visai tikėtina, kad jau greitai apsidairę išvysime, jog Klaipėdoje nebeliko ligoninių – vien poliklinikos.
Jau nuo sausio 1 d. pacientai, kuriems reikalingos neurochirurginės operacijos, prieš savo valią bus paversti medicinos „emigrantais“, o didelę patirtį sukaupę neurochirurgai, nebeturėdami galimybės pritaikyti savo žinių, neilgai trukus turbūt paliks Klaipėdą ir čia veikiančias gydymo įstaigas. Analogiškas scenarijus laukia ir kitų Lietuvos miestų, įskaitant ir Vilnių.
Kaip SAM Kolegijos narys ir vyriausiasis chirurgas Klaipėdos kraštui drauge su grėsmingą padėtį suvokiančiais kolegomis jau ne kartą akcentavau, kad minėtasis sprendimas palankus išimtinai Kauno medicinos elitui, kuriam pataikaujant buvo paminti daugumos interesai. Skambinimas pavojaus varpais žiniasklaidoje kol kas nepadėjo atsikvošėti tiems, kurie deklaruoja besirūpinantys pacientų gerove, o iš tiesų stumia juos į neviltį. Visgi apie tai, kad nuleisime rankas, negali būti nė kalbos.
Nuo sausio 1 d. pradėjus įgyvendinti minėtąją programą pacientai ir jų artimieji nenuginčijamai patirs žalos. Kai kuriems ligoniams kelionė iš Vakarų Lietuvos į Kauną gali tapti paskutinė – juk kalbame apie sudėtingas sveikatos būkles. Laikas, išlaidos transportui, galvosūkiai dėl nakvynės norint lankyti ir slaugyti ligonį Kaune – visa tai prislėgs pacientus ir jų šeimos narius finansine ir psichologine prasmėmis.
Dar rudens pradžioje sukūriau peticiją dėl pacientų ir medikų interesus pažeidžiančio neurochirurgijos paslaugų optimizavimo plano panaikinimo, kurią jau pasirašė apie 200 uostamiesčio žmonių. Po Naujųjų parašus ketinama rinkti ne tik elektroninėje erdvėje – prašysiu savo partijos bendražygių ir tiesiogiai bendrauti su klaipėdiečiais bei išsiaiškinti, ką jie mano apie naujai įsigaliojusį sprendimą, – galbūt tai padės atverti akis kai kuriems SAM valdininkams ir medicinos elito atstovams.
Nors „mirties ekspresas“ startuos neišvengiamai, raginu sutelkti jėgas ir drauge imtis visų įmanomų priemonių, kad jis nenusineštų į nebūtį žmonių sveikatos ir likimų. Pasirašyti peticiją galima čia:
http://www.e-peticija.lt/peticija/188/del-pacientu-ir-mediku-interesus-pazeidziancio-neu
Prof. dr. Artūras Razbadauskas, SAM Kolegijos narys, vyr. chirurgas Klaipėdos kraštui.
