Penktadienį K. Glaveckui suėjo 72-eji.
Kaip kiek anksčiau patvirtino jo kolega parlamentaras Eugenijus Gentvilas, K. Glaveckui balandžio 9 d. buvo atlikta širdies operacija.
Užuojautą išreiškė Seimo nariai
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu reiškia nuoširdžią užuojautą signataro, Seimo nario, ekonomisto, profesoriaus Kęstučio Glavecko artimiesiems.
„Netekome išskirtinės Lietuvos asmenybės, talentingo politiko, kuris paliko ryškų pėdsaką mūsų šalies istorijoje, politikoje ir ekonomikoje. Jaučiuosi dėkinga už jo prasmingą veiklą Seime, kartu reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems“, – teigia parlamento vadovė.
Sunkią netekties akimirką Seimo Pirmininkė K. Glavecko artimiesiems ir kolegoms linki ištvermės ir dvasios stiprybės.
Mirus ilgamečiam Seimo nariui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Kęstučiui Glaveckui, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė frakcijos ir savo vardu reiškia nuoširdžią užuojautą velionio šeimai, artimiesiems ir bendražygiams.
Čmilytės komentarą žiūrėkite:
„Lietuva neteko garbingo, visa širdimi jai tarnavusio žmogaus. Būdamas aktyvus politikas bei ekonomistas, Kęstutis Glaveckas pirmaisiais atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais kartu su bendražygiais kūrė mūsų valstybę. K. Glaveckas buvo vienas iš Lietuvos laisvosios rinkos instituto įkūrėjų, taip pat Seimo nariu be pertraukų dirbęs nuo 1996 metų, todėl jo indėlis liks reikšmingas ir nemarus ateities kartoms. Telydi velionio artimuosius, bičiulius ir kolegas paguoda ir dvasios tvirtybė šią netekties valandą“, – teigė frakcijos seniūnė.
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė reiškia užuojautą dėl Kovo 11-osios Akto signataro, ilgamečio Seimo nario Kęstučio Glavecko mirties.
„Netekome politiko, kuris aktyviai prisidėjo kuriant šalyje laisvos rinkos pagrindus, nuolat buvo gerai matomas ir girdimas viešų ekonominių diskusijų metų. Jo iniciatyva buvo įsteigtas Lietuvos laisvosios rinkos institutas, pradėjo veikti Vilniaus vertybinių popierių birža ir tai suteikė ryškų postūmį visai ekonominės minties raidai. Dėl Kęstučio Glavecko mirties reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems, partijos bičiuliams ir visiems, kuriems teko laimė bendrauti su šia ryškia asmenybe“, – sakoma premjerės užuojautoje.
Paliko ryškų įspaudą Lietuvos politiniame ir ekonominiame gyvenime
K. Glaveckas gimė 1949 m. balandžio 30 dieną Vilniuje. Ten jis 1967 m. baigė Vilniaus Antano Vienuolio vidurinę mokyklą, o 1972 m. baigė Vilniaus universitetą. Tais pačiais metais K. Glaveckas pradėjo dėstyti Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete, kur išdirbo iki 2000-ųjų.
1976 m. K. Glaveckas apgynė ekonomikos mokslų kandidato laipsnį. 1987 m. Talino universitete apgynė habilitacinį darbą, už kurį jam suteiktas habilituoto ekonomikos mokslų daktaro laipsnis, 1989 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.
1992–1996 m. Lietuvos ir užsienio kompanijų konsultantas. Kartu su kitais įkūrė Lietuvos laisvosios rinkos institutą, 1992–1998 m. buvo šio instituto tarybos pirmininkas. 1993–1996 m. Nacionalinės vertybinių popierių biržos tarybos pirmininkas.
Politikoje K. Glaveckas sukosi daug metų. 1989–1990 m. jis ėjo Lietuvos komunistų partijos Centrinio komiteto ekonomikos ir socialinių klausimų skyriaus vedėjo pareigas, buvo CK sekretorius. 1990–1992 m. jis išrinktas Aukščiausios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatu, o nuo 1996 m. nuolat išrenkamas Seimo nariu.
1998–2000 m. K. Glaveckas buvo Lietuvos centro sąjungos (LCS) pirmininko pavaduotojas, 2000 m. sąjungos pirmininkas. 2002 m. kaip LCS kandidatas nesėkmingai dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose (surinko 0,52 proc. rinkėjų balsų). 2003 m. išrinktas Kauno miesto savivaldybės tarybos nariu.
2003 m. gegužės 31 d. išrinktas Liberalų ir centro sąjungos pirmininko pirmuoju pavaduotoju. 2005 m. pašalintas iš Liberalų ir centro sąjungos. 2008 m. įstojo į politinę partiją Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, kurioje išbuvo iki gyvenimo pabaigos.
Tiesa, 2020 m. lapkritį K. Glaveckas paliko Liberalų sąjūdžio frakciją, vėliau – ir partiją.
K. Glaveckas 2000 m. apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2004 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu.
Budo dukart vedęs. Pirmoji žmona – Aušra Glaveckienė, antroji – Rūta Rutkelytė. Susilaukė dviejų dukrų – Ramunės ir Živilės.