„Netekome Lietuvos mokslo ir kultūros šviesulio, visą gyvenimą paskyrusio nuoseklioms ir įvairialypėms tautosakos studijoms. L. Sauka padėjo tvirtus pamatus lietuvių etnokultūros tyrimų plėtotei ir iškėlė juos į akademines aukštumas“, – dėl mokslininko mirties užuojautą antradienį pareiškė šalies vadovas Gitanas Nausėda.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen savo užuojautoje pažymi, kad L. Saukos pastangomis lietuvių tautosakos lobynas – dainos, pasakos, mįslės, patarlės ir kita liaudies kūryba – ne tik išsaugotas ateities kartoms, bet ir buvo pakylėtas iki mokslinių tyrinėjimų lygmens.
„Ne kartą jis sakė, kad per senąsias tradicijas mes geriau pažįstame save, kultūrą, istoriją ir pačią žmoniją ir gerokai sunkiau pasiduodame nutautinami. Reiškiu nuoširdžią užuojautą jo šeimai, kolegoms ir etnokultūros mokslo bendruomenei“, – Seimo Ryšių su visuomene skyriaus paskelbtoje užuojautoje sakė V. Čmilytė-Nielsen.
1931 metų sausio 5 dieną Telšiuose gimęs L. Sauka 1993–2001 metais buvo Lietuvių kalbos ir literatūros instituto direktorius, nuo 1996 metų – Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys.
L. Sauka 2001 metais buvo apdovanotas Nacionaline Jono Basanavičiaus premija, 2005 metais – Lietuvos mokslo premija. 2007 metais jam įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius.
