„Po ilgos ligos antradienio ryte išėjo 6-osios Vyriausybės premjeras A. Šleževičius, šį postą užėmęs 1993-1996 metais. Nors jis ir nebaigė savo kadencijos, tais metais šalis smarkiai pažengė į priekį: buvo išvesta užsienio kariuomenė, įvestas litas, suvaldyta infliacija, išsiplėtė šalies tarptautiniai ryšiai. Į premjero postą atėjo gerai pasiruošęs: inžinierius mechanikas, mokėsi Liaudies ūkio akademijoje Maskvoje, dirbo maisto pramonės įmonėse, atgimimo metu – „Pienocentro“ pirmininku, Nepriklausomybės pradžioje – žemės ūkio ministro pirmuoju pavaduotoju“, – teigia V. Kavaliauskas.
Pasak žurnalisto, vadovaudamas šalies ūkiui, A. Šleževičius darė ryžtingus sprendimus. Anot V. Kavaliausko, tuo metu silpniausia grandis buvo bankų sistema. „Nors jam ir buvo keliama byla dėl neteisėtai priskaičiuotų padidintų palūkanų, ji niekuo nepasibaigė. Pasitraukęs iš valstybinio darbo, buvo samdomas tarptautinių kompanijų įgyvendinti didelius pramoninius projektus“, – rašo V. Kavaliauskas.
Buvęs Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas pasakoja, kad A. Šleževičiui tikrai teko sunki šalies ūkio padėtis, todėl jis turėjo suktis greitai ir išmaniai, kad sumažintų bendrojo vidaus produkto kritimą ir infliacijos augimą.
„Liūdna, labai liūdna, kad netekom dar vienos nepriklausomai Lietuvai svarbaus žmogaus. Jis nepilnus trejus metus vadovavo Lietuvos demokratinės darbo partijos vyriausybei. Jam atiteko labai sunkus palikimas: bendrasis vidaus produktas žiauriai krito žemyn, o infliacijos kreivė kilo į viršų, tuo metu buvo hiperinfliacija. Jo didysis darbas, kad pavyko šitas kreives perlaužti. Bendrasis vidaus produktas paskutiniais A. Šleževičiaus veikimo metais pasistiebė į viršų, o kai 1996 m. pabaigoje antrą kartą atėjo Gediminas Vagnorius, ta kreivė jau kilo į viršų, o infliacijos kreivė buvo perlenkta žemyn“, – sako Č. Juršėnas.
„Buvo padaryta ir kitų svarbių darbų prie jo, žinoma, kartu su mumis, tai yra su Seimu ir su prezidentu Algirdu Brazausku. Sakysime, lito įvedimas, kas ypatingai svarbu, tolesnis ūkio pertvarkymas bandant ištaisyti dešiniųjų sąjūdininkų padarytas klaidas. Taigi nemažai nuveikta. Bet labai liūdna, kad jo politinė karjera baigėsi nesmagiai per bankų krizę. Bankų krizė palietė visas pokomunistines šalis, ji neaplenkė mūsų, bet kadangi pas mus buvo vėliau, tai galbūt jam būtų galima reikšti priekaištą, kad jis neįvertino krizių, kurios buvo kitose šalyse ir nepadarė atitinkamų išvadų. Bet vis tik didieji darbai yra svarbesni nei tai, kas nutiko vėliau, už ką jis atsiėmė su kaupu, o gal ir daugiau nei reikėjo“, – pridūrė Č. Juršėnas.
A. Šleževičius buvo priverstas atsistatydinti, kai į Seimą su siūlymu atleisti premjerą kreipėsi prezidentas A. Brazauskas. Jis taip pasielgė kilus politinei krizei, kadangi sustabdžius Lietuvos akcinio inovacinio banko veiklą paaiškėjo, jog premjeras dieną prieš sprendimą atsiėmė savo indėlį, o tai signalizavo, kad galbūt politikas pasinaudojo tarnybine padėtimi. Vėliau A. Šleževičius užsiėmė verslu ir politinės karjeros nebetęsė.
