Šią žinią BNS patvirtino Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys.
„Ką tik pats sužinojau faktą, šią žinią, kad jis mirė. Tai tikrai didelė netektis mokslui“, – BNS sakė J. Banys.
Anot jo, filosofas greičiausiai bus pašarvotas Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje, svarstoma jį laidoti Antakalnio kapinėse.
1944-aisiais Panevėžyje gimęs filosofas, vokiečių egzistencializmo tyrinėtojas, filosofinių tekstų vertėjas, eseistas A. Šliogeris 1967-aisiais baigė Kauno politechnikos instituto Cheminės technologijos fakultetą. 1970–1973 metais studijavo VU Filosofijos katedros aspirantūroje.
Vėliau daugiau kaip 40 metų dėstė filosofiją VU, 2003-2012 metais buvo Filosofijos katedros vedėjas. Akademikas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys yra parašęs daug filosofijos knygų ir straipsnių, išvertęs didžiųjų Vakarų mąstytojų veikalų.
1992 metais A. Šliogeris gavo Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.
A. Šliogerio mąstymui būdinga filosofinės įžvalgos jėga, gelminių filosofijos pamatų apmąstymas, paradoksalumas, virtuoziška kalbinė raiška, originalumas ir pagarba tradicijai, kūrybingas didžiųjų Vakarų mąstytojų idėjų įtraukimas į savąjį filosofavimo lauką ir individualumo išsaugojimas, kasdienės patirties refleksijos jungimas su pamatinių Vakarų filosofijos tekstų apmąstymu.
Tarp jo parašytų veikalų – „Žmogaus pasaulis ir egzistencinis mąstymas“ „Daiktas ir menas: Du meno kūrinio ontologijos etiudai“, „Būtis ir pasaulis: Tyliojo gyvenimo fragmentai“, „Sietuvos: Eseistikos rinktinė“, „Post scriptum: Iš filosofinių dienoraščių“, „Konservatoriaus išpažintys: 1988–1994 metų tekstai“. Iš pastarojo dešimtmečio kūrinių – bendras veikalas su filosofu Algiu Mickūnu „Filosofijos likimas“, taip pat „Bulvės metafizika“ „Lietuviškosios paraštės“, „Kasdienybės metafizika: iš filosofo dienoraščių“.
Valstybės vadovai išreiškė užuojautą
Prezidentas Gitanas Nausėda dėl skaudžios žymaus filosofo netekties reiškia užuojautą šeimai, kolegoms ir bendraminčiams.
„Lietuva neteko vieno ryškiausių mąstytojų ir visuomenės kritikų. Profesoriaus A. Šliogerio mirtis yra didžiulis praradimas šalies filosofų bendruomenei ir kiekvienam valstybės piliečiui“, – sakė Prezidentas.
Užuojautą pareiškė ir premjeras Saulius Skvernelis.
„Netekome iškilaus mąstytojo, vertėjo, publicisto, vieno žymiausių lietuvių filosofų, profesoriaus Arvydo Šliogerio. Jo skvarbūs, didžiąsias gyvenimo tiesas gvildenantys ir pamatinių vertybių gelmes atveriantys tekstai išliks tiek Lietuvos filosofijos istorijoje, tiek daugelio širdyse. Jis buvo išskirtinis intelektualas, kuris visada kėlė egzistencinius klausimus, skatino dialogą ir polemiką. Tai didelė netektis visai Lietuvos visuomenei ir šalies kultūrai. Dėl Arvydo Šliogerio mirties nuoširdžiai užjaučiu artimuosius, bičiulius ir kolegas, visus, kuriems gyvenimo kelią rodė šios ryškios asmenybės mintys ir darbai“, – sakoma premjero S. Skvernelio užuojautoje.
Jautrius žodžius skyrė ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
„Laisva Arvydo Šliogerio filosofinė mintis buvo viena kertinių, formuojant moderniąją lietuvišką filosofiją. Savarankiškas ir savitas jo braižas buvo neatsiejamas nuo brandžios tautinės savivokos, pirmiausia pasireiškusios per nacionalinę kalbą. Jis gyveno filosofija, ja tikėjo ir savo tikėjimą paliko mums palikimu amžiams“,– teigia parlamento vadovas.
