Dvi interpeliacijas atlaikęs socialdemokratas Arūnas Kundrotas šią savaitę netikėtai pats nutarė pasitraukti iš aplinkos ministro posto. Kaip vieną pagrindinių atsistatydinimo priežasčių jis įvardijo interesų grupių daromą spaudimą dėl statybų Palangoje, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Iš tiesų pajūrį didele privačia poilsine užsimojusių paversti verslininkų nesustabdo nė viena statybas kontroliuojanti institucija, o poilsio pastatais pavadinti daugiabučiai namai įžūliai brukami net į Palangos centrinę dalį, paskelbtą urbanistiniu paminklu.
„Lietuvos rytas“ primena, kad pagal 2000 metais patvirtintą kultūros paveldo specialųjį planą didžioji šios kurorto dalies teritorija yra priskirta griežtam paminklosauginiam režimui. Čia naujų statybų negali būti, o rekonstruojami esami pastatai negali būti aukštesni ir didesni už dabartinius.
Tačiau šios teritorijos nesugeba apsaugoti nei Kultūros paveldo departamentas, nei Klaipėdos apskrities viršininko administracija, turinti tikrinti Palangos savivaldybėje parengtus detaliuosius planus.
Beveik visos statybos, kuriose rimtų pažeidimų aptiko Vyriausybės pavedimu sudaryta aplinkosaugos ir statybos inspekcijos specialistų komisija, yra valstybės saugomoje kurorto teritorijoje.
Kęstučio ir Birutės gatvių kampe vietoj medinės 157 kvadratinių metrų ploto dviejų aukštų vilos kyla didžiuliai poilsio namai. Juose bus parduodami butai.
Kauno bendrovė „Vidarta“ čia stato 4 aukštų pastatą, kuris užima beveik trečdalį žemės sklypo. Bendrasis pastato plotas siekia 2610 kvadratinių metrų, o statybinis tūris – net 10 kartų didesnis už buvusio namo.
„Lietuvos ryto“ teigimu, šalia J.Basanavičiaus gatvės Rąžės paupyje bus nušluota trijų aukštų 2138 kvadratinių metrų ploto poilsinė „Vilija“.
Čia ruošiamasi statyti 5 aukštų poilsio pastatą su mansarda ir požemine aikštele.
Visoms šioms statyboms yra gautas Klaipėdos apskrities pritarimas. Monstrų statyboms urbanistinio paminklo teritorijoje neprieštaravo ir Kultūros paveldo departamentas. „Lietuvos rytas“ pastebi, kad paveldosaugos specialistai verslininkams lengvai išduoda pažymas, kad tarpukariu statytos medinės vilos neturi paveldosauginės vertės.
Nuo architektūrinės savivalės kurorto nebando apsaugoti ir Palangos valdžia. Savivaldybėje išduodamos dviprasmiškos projektavimo sąlygos, kurios tenkina visus verslininkų norus.
Visų šių įstatymus pažeidžiančių detaliųjų planų autorė yra buvusi savivaldybės žemėtvarkininkė Daiva Makutėnaitė. Elektriko išsilavinimą turinti moteris neturi architekto atestato ir iš viso negali ruošti detaliųjų planų.
Visuose patikrintuose objektuose aptiktas tas pats pažeidimas – apskrities ir savivaldybės patvirtinti sklypų teritorinio planavimo dokumentai prieštarauja Palangos generaliniam planui. Antrą mėnesį kurorto statybų dokumentus tikrinanti Aplinkos ministerijos specialistų komisija dviejų neteisėtų statybų dokumentus jau perdavė prokuratūrai.
Nuo 2001ųjų aplinkos ministro poste buvęs A.Kundrotas kaip pagrindinę pasitraukimo priežastį nurodė įvairių interesų grupių daromą spaudimą.
