Dėl abejotinais būdais apmokėtos kelionės į Kazachstaną atsistatydinusi ūkio ministrė, Lietuvos socialdemokratų partijos narė Birutė Vėsaitė primena ir senesnes istorijas.
Lietuvos ministrai netekdavo postų dėl įvairių priežasčių. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) ir prezidentų nuotaikų vingiai – dažniausios priežastys. Kartais „aukotasi“ dėl pavaldinių nuodėmių.
Iš susisiekimo ministro pareigų liberalas Algis Žvaliauskas atsistatydino 1998 metų lapkritį, kai VTEK nusprendė, jog jis pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
Buvo nustatyta, kad ministras pats neteisėtai pasinaudojo ir leido kitiems pasinaudoti lėktuvu „JetStar“ už valstybės pinigus.
Anuometinis liberaldemokratas ūkio ministras Eugenijus Maldeikis 2001 metais atsistatydino po to, kai nesugebėjo rišliai pasiaiškinti dėl kelionės į Maskvą ir nakvynės prašmatniame viešbutyje už „Lietuvos dujų“ pirkimu suinteresuotų verslininkų pinigus.
Darbo partijos faktinis lyderis Viktoras Uspaskichas 2005 metų vasarą atsistatydino iš tų pačių ūkio ministro pareigų, kai VTEK konstatavo, jog jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus. V. Uspaskichas, turėdamas privačių verslo interesų, be Vyriausybės pritarimo ir Vilniaus miesto savivaldybės bei lėšas investavusios bendrovės „Eksimeta“ sutikimo ėmėsi įgyvendinti bendros įmonės ir bendro verslo kūrimo Maskvoje planą.
Liberalų ir centro sąjungai priklausęs vidaus reikalų ministras Rimantas Šukys 2007-ųjų lapkritį paliko postą dėl to, kad Skuodo rajone policininkas avarijoje užmušė tris vaikus.
Švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė atsistatydino 2008 metų balandį, protestuodama prieš per didelį, jos nuomone, mokytojų atlyginimų kėlimą, kurį palaimino tuometinis Seimas.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Rimantas Dagys iš posto 2009 metų liepą pasitraukė dėl socialinės politikos chaoso ir viešų pasisakymų, kurie oponentams ir prezidentei D. Grybauskaitei pasirodė pernelyg konservatyvūs.
Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis 2010-ųjų vasarą pasitraukė iš posto dėl nesutarimų su jį delegavusios tuo metu egzistavusios Tautos prisikėlimo partijos lyderiu Arūnu Valinsku.
Buvęs ūkio ministras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Dainius Kreivys 2011 metų pavasarį neteko pareigų taip pat dėl smulkmenos – motinai perduotų įmonės verslo reikalų. VTEK nusprendė, kad D. Kreivys pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
Jis pasirašė įsakymą, kuriuo skirta Europos Sąjungos parama mokyklų rekonstrukcijai ar renovacijai. Šių mokyklų rangovais pasirinktos įmonių grupės vienos įmonės akcininkė buvo D. Kreivio motina. VTEK nusprendė, kad ministras nevykdė minėto įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad net nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Tikrąja pasitraukimo priežastimi vis dėlto, kaip manoma, buvo prezidentės Dalios Grybauskaitės viešai išreikštas nepasitikėjimas.
Sveikatos ministras, Liberalų ir centro sąjungos atstovas Algis Čaplikas 2012 metų vasarį pasitraukė dėl originalios partinių lėšų kaupimo taktikos. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas tuomet pripažino buvusį sveikatos apsaugos viceministrą Artūrą Skiką kaltu kyšininkavimo byloje. Nustatyta, kad jis reikalavo ir priėmė 20 tūkst. litų kyšį iš Nacionalinio kraujo centro direktoriaus Vytenio Kalibato siekdamas naudos sau ir partijai.
Vidaus reikalų ministras, Liberalų ir centro sąjungos narys Raimundas Palaitis tuometiniam premjerui Andriui Kubiliui atnešė atsistatydinimo pareiškimą 2012 metų kovo 21 dieną. Su premjeru ministras, kaip buvo skelbiama, kalbėjosi apie ketvirtį valandos. Iš pareigų trauktis jį privertė daug abejonių ir ginčų sukėlęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų atleidimas, remiantis abejotinais motyvais. Padėtį analizavusi Seimo Antikoruocijos komisija pateikė nepalankią R. Palaičiui išvadą. Grėsė Vyriausybės krizė.
