Penktadienį su Panevėžio rajono meru Povilu Žaguniu susitikęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis apstulbino jį. Atsisveikindamas svečias rajono vadovui staiga į delną įdėjo šimto litų kupiūrą. Kodėl ministras taip pasielgė?
Meras pinigų nepriėmė
Už nukirstų krūmokšnių deginimą aplinkosaugininkų šimto litų bauda nubaustas Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas sulaukė originalios aplinkos ministro Valentino Mazuronio užuojautos.
Iš rajono mero P. Žagunio išgirdęs, kodėl seniūnui teko pakratyti piniginę, ministras iš savosios išsitraukė 100 litų ir paprašė juos perduoti V. Šležui.
Meras tai priėmė kaip pokštą ir juokdamasis grąžino pinigus V. Mazuroniui.
P. Žagunis ministrą apie nukirstų krūmokšnių deginimą ir už tai nubaustą seniūną informavo darbinio susitikimo pabaigoje, kai jau buvo aptarti svarbiausi klausimai.
„Aš jums papasakosiu anekdotinę situaciją, į kurią pateko vienas mūsų seniūnas“, – į ministrą kreipėsi meras.
P. Žagunis svečiui išdėstė istoriją, kai pakelės krūmokšnius iškirtęs Paįstrio seniūnas jų nenuvežė atliekų tvarkytojams – kad būtų taupiau, šakas sudegino vietoje ir už tai buvo nubaustas pinigine bauda.
Mero nuomone, šiuo atveju buvo perlenkta lazda. Pasak jo, degdamos šakos gamtos neteršia.
P. Žagunis nekaltino Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, kurio vadovai taip pat dalyvavo susitikime su ministru. Jis neabejojo, kad aplinkosaugininkai elgėsi pagal įstatymus. Meras siekė atkreipti V. Mazuronio dėmesį į pernelyg griežtus įstatymus, surišančius rankas savivaldybėms ir seniūnijoms ūkiškai bei ekonomiškai tvarkytis.
Rajono vadovas pageidavo, kad Aplinkos ministerija peržiūrėtų atitinkamus teisės aktus ir seniūnams už krūmų deginimą nebereikėtų eiti „ant kilimėlio“ pas aplinkosaugininkus ir mokėti baudų.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas ir jo pavaduotoja Angelė Plančiūnaitė užprotestavo. Jie ministrui įrodinėjo, kad reikia keisti ne įstatymus, o visuomenės požiūrį į aplinkos apsaugą.
Ginčai tarp aplinkosaugininkų ir Panevėžio rajono savivaldybės atstovų tęsėsi keliolika minučių.
Pakraipęs galvą, ministras staiga išsitraukė šimtinę ir brukdamas ją į rankas merui juokdamasis paprašė perduoti seniūnui. P. Žagunis pinigų nepaėmė ir dar kartą patikino svečią neturėjęs tikslo apskųsti aplinkosaugininkų.
V. Mazuronis paprašė mero pateikti jam konkrečius pasiūlymus, kas, Savivaldybės nuomone, keistina.
Gyventoja atlėkė su fotoaparatu
Paįstrio seniūnas V. Šležas iškirsti pakelės krūmokšnius netoli Piniavos esančiame Šeškų kaime nurodė socialines pašalpas gaunantiems bedarbiams, pakviestiems į visuomenei naudingus darbus.
Krūmai augo visai palei asfaltuotą kelią, kuriuo vyksta gana intensyvus eismas. Šeškuose esančioje sodų bendrijoje yra nemažai nuolat gyvenančių žmonių.
Tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems buvo nesaugu, nes į kelią išlindę krūmai blogino matomumą. Taigi seniūnas nusprendė pagerinti eismo sąlygas.
Vyrai kaip reikiant apgenėjo krūmus ir šakas nedidelėmis krūvelėmis sukrovė šalia kelio, ant žolės.
Kai šakos pradžiūvo, seniūnas liepė jas sudeginti.
Stagarų dūmai suerzino kai kuriuos gyventojus. Viena moteris pasiėmė fotoaparatą, nufotografavo laužus ir pasiskundė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui.
Jo specialistai netruko nustatyti, kas šių neteisėtų laužų organizatorius. V. Šležui buvo skirta 200 litų bauda. Seniūnas suskubo iš karto susimokėti, tad jam atsisveikinti reikėjo su perpus mažesne suma.
Seniūnas jaučiasi teisus
V. Šležas gerai žinojo, kad deginti šakų pakelėje negalima ir kas už tai gresia. Todėl nemėgino ginčyti aplinkosaugininkų paskirtos baudos.
Seniūnas sakė, kad įstatymams nusižengė sąmoningai, bet ne iš piktos valios, o iš racionalumo.
Pasak V. Šležo, šakoms išvežti į sąvartyną reikalingi dideli pinigai. Į traktoriaus priekabą daug jų neprimesi, nes netalpios. Taigi reikėtų nemažai reisų, kol būtų visos išvežtos.
Artimiausias sąvartynas, pri-imantis tokias žaliąsias atliekas, yra prie Liūdynės. Pirmyn ir atgal susidaro kelios dešimtys kilometrų.
Seniūno teigimu, jeigu visos nugenėtos šakos būtų vežamos į sąvartyną, seniūnijai tam reikėtų šimtų tūkstančių litų. Pasak jo, šakos deginamos ir kitose seniūnijose.
V. Šležas mielai atiduotų šakas biokuro supirkėjams, bet jų maži kiekiai nedomina.
„Jeigu nėra sukaupta bent 300 kvadratinių metrų, į kalbas nesileidžiama. Logiška, kad nevažinės dėl mažo kiekio, nes kuras brangus“, – kalbėjo jis. Seniūnija sukaupti didesnį kiekį žagarų negali, nes nėra kur jų dėti. Jeigu kraus į didžiules krūvas, gyventojai bemat pradės vežti įvairias atliekas, ir ta vieta virs tikru sąvartynu.
Pinigine bauda nubaustas V. Šležas ir dabar šakų nesiskubina vežti atliekų tvarkytojams. Jos kraunamos pakelėse. Seniūnas kol kas nežino, ką su jomis darys.
„Gal Aplinkos ministerija pakoreguos atitinkamus teisės aktus, ir šakų deginimas nebebus laikomas nusikaltimu“, – viliasi seniūnas.
V. Šležas mano, kad jo poziciją dėl tokių atliekų deginimo palaikys ir Lietuvos savivaldybių seniūnių asociacija.
Ekologė nepritaria aplinkosaugininkams
Panevėžio rajono savivaldybės ekologė Sigita Biveinienė sakė, kad yra galimybės visas atliekas tvarkyti sąvartynuose, bet klausimas, kokia kaina. „Jeigu pinigai nebūtų problema, šakas iš Šeškų kaimo būtų galima vežti kad ir į Briuselį.
Kita vertus, nežinia, kad labiau kenkia gamtai – laužai ar transporto, kuris būtų vežiojęs šakas į sąvartyną, daroma tarša“, – kalbėjo ji.
S. Biveinienė patikino nepritarianti visų atliekų deginimui, bet yra už tai, kad būtų padarytos tam tikros išlygos. Ekologė mano, kad aplinkosaugos srityje, kaip ir teisėtvarkos, turėtų galioti protingumo kriterijus.
S. Biveinienė žadėjo parengti ir pateikti konkrečius pasiūlymus Aplinkos ministerijai.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento vadovai priešingos nuomonės. Jie teigia, kad įstatymai geri ir gyventojai privalo jų laikytis.
Direktoriaus pavaduotoja A. Plančiūnaitė sakė, kad, prieš bausdami Paįstrio seniūną, jie dar kartą gerai išsistudijavo teisės aktus.
„Šakų neleidžiama deginti, ir tai daroma pagrįstai. Atliekas privalome tvarkyti civilizuotai, neteršdami gamtos. Šiuo atveju kentėjo ir gyventojai, nes buvo priversti kvėpuoti dūmais“, – tvirtino ji.
Aplinkos apsaugos specialistė rajono Savivaldybei siūlo stengtis saugoti gamtą ir žmonių sveikatą bei to mokyti gyventojus.
