Kaip rodo paviešintos pokalbių išklotinės, į Druskininkų mero Ričardo Malinausko prašymus priimti teismo procesui palankų Vyriausybės nutarimą ministras K. Trečiokas reagavo atsakymu „duosiu zadanije“. Vėliau minėtas Vyriausybės nutarimas buvo priimtas. Tokių pasitarimų egzistavimą ministras anksčiau neigė, taigi po išklotinių pasirodymo žiniasklaidoje gavo „melagio“ etiketę.
Ministras pirmininkas, socdemų lyderis A. Butkevičius delsė priimti sprendimą dėl K. Trečioko, tačiau sulaukęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo netirti ministro ir Druskininkų mero veiksmų, pareiškė, kad „tvarkietis“ lieka toliau vadovauti Aplinkos ministerijai.
Tuo metu Seimo opozicija, surinkusi parašus po interpeliacijos K. Trečiokui tekstu, jau galanda ginklus ir laukia progos išversti ministrą iš posto.
Skaičiuojant balsus, akys krypsta į „darbiečius“
Seimo statutas numato, kad pareiškus nepasitikėjimą ministru, jį iš posto išversti galima daugiau kaip puse visų Seimo narių balsų dauguma, tai yra ne mažiau kaip 71.
Sudėjus opozicijos – Liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijų – balsus gautume 43. Taigi vien opozicijos balsais K. Trečiokas negalėtų būti nuverstas, o tai reiškia, kad akys krypsta į valdančiuosius, konkrečiau, į socdemus ir „darbiečius“.
Socialdemokratų vadovo A. Butkevičiaus delsimas priimti sprendimą K. Trečioko atžvilgiu gali reikšti, kad socdemai, laukdami VTEK išvadų, ministro interpeliacijos neparemtų, taigi lieka Darbo partija, kurios frakcijos balsų – 29 – pakaktų, kad K. Trečiokas būtų atstatydintas.
Ragina nepamiršti kovos dėl rinkėjų
Portalo tv3.lt kalbintas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Mažvydas Jastramskis teigė, kad Darbo partijos vaidmuo K. Trečioko interpeliacijos procese gali tapti lemiamas, mat „darbiečiams“ jų konkurentams Seimo rinkimuose priklausančio ministro nuvertimas būtų naudingas.
„Čia Darbo partijos vaidmuo yra svarbiausias, svarbu, kaip jie pažiūrės į tai, kaip su jais bus sutarta, nes aš manau, kad jie gali balsuoti ir už interpeliaciją vien dėl to, kad dviem partijoms sėkmingai pasirodyti rinkimuose iš to tradicinio populistinio flango, manau, nebus vietos. Darbo partijai partija „Tvarka ir teisingumas“ yra natūraliausias konkurentas ir jie visai gali būti suinteresuoti, kad ta interpeliacija pavyktų“, – komentavo M. Jastramskis.
Politologas pažymėjo, kad Darbo partija šiuo metu artėjančiuose Seimo rinkimuose turi geresnes pozicijas ir tai gali būti papildomas priežastis, kodėl „darbiečiai“ galėtų palaikyti interpeliaciją K. Trečiokui.
„Darbo partijos pozicijos yra geresnės dėl to, kad jie turi didesnę organizaciją, kuri yra geriau išvystyta, jie padarė tą lyderio rokiruotę, nežiūrint to, kad skandalų buvo, pakeisdami V. Uspaskichą V. Mazuroniu. Mano požiūriu, tuo metu partijos „Tvarka ir teisingumas“ ginklų arsenalas yra jau išsemtas. Žiūrėdami į šią partiją, galvojame, kad kažkoks žmogus galėtų ją patempti, bet žiūrint į jų vidų, neatrodo, kad toks žmogus atsirastų, kuris galėtų ir jų sąrašą rinkimuose vesti“, – kalbėjo VU TSPMI dėstytojas.
Be to, anot politologo, nereikėtų pamiršti ir Darbo partijos vadovo, buvusio „tvarkiečių“ pirmininko pavaduotojo V. Mazuronio konflikto su partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiu R. Paksu, dėl kurio V. Mazuronis ir paliko „tvarkiečių“ gretas. Nereikėtų pamiršti, kad praėjusių metu pabaigoje Seimui balsuojant dėl po apkaltos iš prezidento posto pašalinto R. Pakso galimybės dalyvauti parlamento ir prezidento rinkimuose, būtent Darbo partijos frakcijos narių sprendimas iš viso nebalsuoti nulėmė tai, kad „tvarkiečių“ lyderiui vėl buvo uždarytos durys į nacionalinę politiką.
„Tai (balsavimas dėl interpeliacijos K. Trečiokui – tv3.lt) gali būti ne vien partijos interesas. Čia atsiranda ir V. Mazuronio asmeninis santykis su partija, taigi nemanau, kad jie gali būti palankiai nusiteikę ministro atžvilgiu“, – aiškino M. Jastramskis.
Ėjimas „va bank“ gali atsirūgti
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politikos mokslų daktaras, politologas Mindaugas Jurkynas, svarstydamas, kuo galėtų baigtis interpeliacija K. Trečiokui, ragina neabejoti socdemų parama ministrui. Anot jo, socialdemokratai „tvarkietį“ paremtų ne tik dėl to, kad Vijūnėlės dvaro skandalo sūkuryje pagrindiniu pirmuoju smuiku su ministru dalijosi socdemų pirmininko pavaduotojas, Druskininkų meras R. Malinauskas.
„Aš manau, kad yra daugiau dalykų. Vis tiek ministrų patraukimas artėja prie tos ribos, kada reikia pasitikrinti populiarumą Vyriausybei Seime, o to prieš rinkimus nereikia, nėra naudinga, taigi socdemai stengsis tokios situacijos išvengti.
Be to, iki šiol K. Trečioko gynimas ir pasielgimas kitaip (balsavimas už ministro atstatydinimą – tv3.lt) rodytų, kad jie pakeitė poziciją ir kad nesilaiko savo nuostatų, rodytų tokį mėtimasi, kas nėra labai populiarus dalykas“, – dėstė M. Jurkynas.
Tuo metu Darbo partija, artėjant „tvarkiečio“ K. Trečioko interpeliacijos procedūrai Seime, pasak politologo, panašu, turės spręsti tam tikrą dilemą – arba balsuoti už ministro interpeliaciją, tikintis taip įgelti savo konkurentams Seimo rinkimuose „tvarkiečiams“, arba paremti ministrą, nerizikuojant konfrontacija su socdemais.
„Darbo partija yra silpnesnėje pozicijoje ir kyla klausima, ar jie eis „va bank“ dėl interpeliacijos. Manau, kad Darbo partijos pasirinkimas gali būti dvejopas – arba jie bandys supykdyti savo koaliciją vedančią partiją socialdemokratus ir susidurti, blogiausiu atveju, su Vyriausybės griūtimi ir netekimu politinių postų, ir galimybės būti matomais rinkimų kampanijos metu, ir net būti kaltininkais, kad jie tą Vyriausybę sugriovė arba, mažiausiai, [...] Darbo partija patirtų Vyriausybėje izoliaciją ir daug kur jų politikai nebūtų pritariama.
Taigi, pasvarstymus Darbo partija turėtų padaryti, ar tas bandymas įgelti „tvarkiečiams“ padidins jiems politinius taškus, ar vis dėlto juos marginalizuos ir atims iš partijos tą politinį matomumą“, – aiškino VDU profesorius.
M. Jurkynas, kaip ir M. Jastramkis, ragino nepamiršti ir apie politinę konkurenciją tarp buvusių bendražygių, o dabar skirtingų partijų vadovų R. Pakso ir V. Mazuronio, kuri gali turėti įtakos „darbiečių“ balsavime dėl K. Trečioko interpeliacijos.
„V. Mazuronis netapo „Tvarkos ir teisingumo“ lyderiu, išėjo kitur, kur jis lyderiu tapo. Manau, vis viena V. Mazuronio politinės ambicijos niekur nedingo ir dėl to manau, kad Darbo partija, tiek mėgindama gvieštis „tvarkiečių“ elektorato, tiek asmeninių ambicijų lygyje, gali nesutarti su „Tvarka ir teisingumu“, kuriai vadovauja R. Paksas. Tai yra tiek asmeniniu nesutarimų dimensija, tiek ir panašaus elektorato, kurį reikia atkovoti, dimensija“, – pažymėjo politologas.
