„Pateiksim artimiausiu metu derinimui (siūlymą – BNS), nors jau ilgas procesas vyko vasaros metu, dėl lietuvių kalbos pamokų skaičiaus didinimo“, – trečiadienį Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje sakė ministrė.
Anot R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, tai bus paskutinis didesnės apimties švietimo ministerijos darbas prieš baigiant kadenciją.
Švietimo ministrė nepateikė tikslių skaičių kiek ir kokiais metais bus didinamas pamokų skaičius, tačiau teigė, kad tai bus vykdoma laipsniškai. Ji taip pat akcentavo šio pokyčio poreikį, atsižvelgiant į tautinių mažumų mokyklose besimokančių vaikų pasiekimus per egzaminus.
„Atsižvelgiant į tai, kad tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalbos egzamino išlaikymas yra nepakankamas, tai manau, kad visų mūsų interesas yra, kad Lietuvos piliečiai gerai jaustųsi Lietuvoje“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Valstybinės kalbos geras mokėjimas atveria vėliau geresnes galimybes ir darbo rinkoje, ir visur kitur“, – pridūrė ji.
Švietimo ministerija dar vasarį inicijavo diskusijas dėl galimybės palaipsniui didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių ir lietuvių kalbos vartojimą tautinių mažumų mokyklose.
Tuomet atkreiptas dėmesys, kad tautinių mažumų ugdymo įstaigose priešmokykliniame ir pradiniame ugdyme vaikai turi gerokai mažiau lietuvių kalbos pamokų nei jų bendraamžiai.
Pagrindiniame ir viduriniame ugdyme lietuvių kabos pamokų skaičius, nepriklausomai nuo mokymo kalbos, jau yra vienodas.
Tada žadėta dėl konkrečių valandų pirmiausia tartis su visuomene.
Daugiausiai tautinių mažumų mokyklų yra pietryčių Lietuvoje.
