Reaguodama į „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio planus Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) atlikti auditą, ministrė Dovilė Šakalienė pabrėžia, kad visos papildomos iniciatyvos, skirtos padidinti skaidrumą, yra sveikintinos.
„Skaidrumas krašto apsaugos sistemoje — vienas mano kadencijos prioritetų. Dirbama kartu su STT ir kitomis institucijomis tam, kad tai būtų užtikrinta. Visos papildomos skaidrumui padidinti skirtos iniciatyvos – irgi sveikintinos“, – Eltai teigė krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė.
NSGK pirmininkas nemato poreikio auditui
Savo ruožtu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas skeptiškai vertina šią R. Žemaitaičio iniciatyvą. Politikas akcentuoja, kad auditai krašto apsaugos sistemoje yra inicijuojami nuolat.
„Mano žiniomis, krašto apsauga yra nuolat audituojama, nuolat kontroliuojama Valstybės kontrolės, Viešųjų pirkimų tarnybos ir kt. Nuolatos vyksta tikrinimai. (...) Tai čia turi būti aiškus pretekstas ir matymas, kodėl tokio audito reiktų“, – Eltai sakė G. Jeglinskas.
NSGK pirmininkas akcentuoja, kad kol kas argumentų naujam auditui ministerijoje – nėra.
„Aš nežinau, ko yra siekiama tokiais teiginiais, čia vėl galbūt dėmesio norėjimas ir pono Žemaitaičio siekis parodyti save“, – svarstė G. Jeglinskas.
„Nemuno aušros“ pirmininkas R. Žemaitaitis praėjusią savaitę informavo, kad jo vadovaujama frakcija Seime pavasario sesijos metu ketina siūlyti atlikti auditą KAM. „Aušriečių“ lyderis teigia, kad tai reikia padaryti, siekiant išsklaidyti abejones dėl lėšų ministerijoje panaudojimo skaidrumo.
Politikas tikino, kad jam kyla nemažai klausimų dėl ministerijoje atliekamų viešųjų pirkimų. R. Žemaitaitis teigė auditą sieksiantis pavesti atlikti Valstybės kontrolei. Visgi, pasak jo, yra ir kitas kelias – prašyti jį inicijuoti Vyriausybės.
ELTA primena, kad sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo Gitano Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.
Prezidentas nurodė, kad tokį finansavimą gynybai galima pasiekti perskirsčius šalies resursus, tačiau pažymėjo būtinybę vengti mokesčių didinimo.
Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją. Po spalį vykusio VGT buvo konstatuota, jog su dabartiniu finansavimu divizija negalės pasiekti pilno operacinio pajėgumo iki sutarto termino.
VGT pritarė siūlymui formuoti nacionalinę kariuomenės diviziją dar 2023 m. gegužę.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Kaimynai tuos pacius pirkinius pirko daug pigiau
