„Mes jau dabar derėdamiesi dėl tam tikrų platformų įsigijimo kalbamės apie tai, kad Lietuvoje gali būti surinkinėjami ne tik tam tikri komponentai, bet galbūt apskritai visa partija, skirta ne tik mums, bet ir kitoms valstybėms“, – LRT laidoje „Dienos tema“ ketvirtadienį kalbėjo ministrė.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojo Lauryno Kasčiūno teigimu, derybose su Švedija dėl vikšrinių pėstininkų kovos mašinų CV90 galima pasiekti, kad dalis gamybos ar aprūpinimo liktų Lietuvoje.
Sprendimą pirkti apie 100 švediškų vikšrinių pėstininkų kovos mašinų CV90 praėjusių metų spalį priėmė Valstybės gynimo taryba (VGT).
Tuometi L. Kasčiūnas teigė, kad sutartis dėl kovos mašinų su gamintoju galėtų būti pasirašyta antroje 2025-ųjų pusėje, o derybose bus siekiama, kad į mašinų aptarnavimą įsitrauktų ir Lietuvos įmonės.
Planuojama, kad pagrindiniai mašinų komponentai, tokie kaip važiuoklė, korpusas, kovinis bokštas, būtų gaminami ne Lietuvoje, tačiau galutinis komponentų surinkimas ir gamyba būtų vykdomi Lietuvos teritorijoje.
Anot buvusio ministro, to pačio galima siekti perkant daugiafunkcius laivus.
VGT praėjusią savaitę įtvirtino tikslą 2026–2030 metais krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP), kad kariuomenėje būtų išvystyta divizija.
Pasak D. Šakalienės, yra sudėliotas detalus vaizdas, ką Lietuva turi įsigyti, todėl šis skaičius yra „konkretaus sąrašo skaitinė išraiška“.
„Jei norime turėti nacionalinę diviziją ir kad ji būtų pajėgi bei efektyvi, jeigu norime tolygiai vystyti savo kariuomenę ir nekartoti klaidų, kaip prisidarėme duobių su finansavimu, kurias iš esmės dešimtmečius po to lyginome, tas sąrašas yra visiškai aiškus ir buvo aiškus“, – kalbėjo ministrė.
Jos teigimu, siekiant pigiau įsigyti reikiamą techniką galimi jungtiniai pirkimai.
„Mes juose jau dalyvaujame ir planuojame dar jungtis, nes užsakant didesnį kiekį produkcijos tai leidžia ją gauti greičiau ir pigiau“, – sakė ji, plačiau nedetalizuodama šio proceso.
Šių metų valstybės biudžete krašto apsaugai numatyta kiek daugiau nei 3 proc. BVP, tačiau naujosios Vyriausybės iniciatyva padidintas skolinimosi limitas atriša rankas pasiskolinus skirti papildomą finansavimą, leisiantį pasiekti 4 proc. BVP asignavimus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
