Anot koncepciją pristačiusio šio centro direktoriaus dr. Algimanto Čepo, nusikaltimų prevencijoje turi būti vadovaujamasi šiais principais – tai įtraukumas, visapusiškumas, pagrįstumas.
Nusikaltimų prevencija vykdoma visais valdžios ir visuomenės lygmenimis. Tačiau daugelis nusikaltimų prevencijos teorijos ir tyrimų rodo, kad iniciatyvos, sukurtos ir įgyvendintos vietos lygiu, yra vieni iš geriausių būdų sumažinti nusikalstamumą ir antisocialinį elgesį.
Diskusijoje dalyvavę ekspertai sutarė, kad šioje srityje itin svarbus savivaldybių, įvairių bendruomenių vaidmuo, taip pat būtinas dar didesnis socialinės integracijos institucijų vaidmuo bei mokslininkų indėlis.
„Nusikaltimų prevencijai turi būti skirtas išskirtinis dėmesys. Turime gerų pavyzdžių, galime naudotis gerąja „karo keliuose“ ar savižudybių prevencijos programų praktika. Tačiau šiuo metu matome, kad didžioji nusikaltimų prevencijos našta tenka policijai. Sieksime, kad nusikaltimų prevencija sutelktų bendram tikslui atsakingas institucijas ir savivaldą bei gyventojų bendruomenes“, – akcentavo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Nusikaltimų prevencijos ir kontrolės modelio koncepcijos paskirtis – išanalizuoti esamą nusikaltimų prevencijos ir kontrolės sistemą Lietuvoje, nusikaltimų prevencijos ir kontrolės organizavimą, pasiūlyti nusikaltimų prevencijos ir kontrolės sistemos (principų, prioritetų, subjektų, organizavimo bei vadovavimo būdų) modelį su tam būtinomis teisinėmis, organizacinėmis ir ekonominėmis priemones, kurį įdiegus būtų sudarytos galimybės nuosekliai ir kompleksiškai šalinti esmines nusikaltimų priežastis ir sąlygas, racionaliai naudoti finansinius bei žmogiškuosius išteklius ir padidinti nusikaltimų prevencijos bei kontrolės Lietuvoje veiksmingumą.
Nusikaltimų prevencija ir kontrolė visose Europos valstybėse pripažįstama svarbia valstybės politikos ir visuomenės gerovės užtikrinimo kryptimi. Tačiau būdai, kuriais siekiama nusikaltimų prevencijos tikslų, įvairiose valstybėse skiriasi.
