Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikina, kad Europos Sąjungos išorės siena dabar yra saugesnis nei kada buvo. O kaimynai latviai ir estai, taip pat ėmėsi fizinio barjero statybų, todėl regionas bus dar saugesnis.
„Nepraėjus nė metams Europos Sąjungos (ES) išorės siena žemėlapyje atrodo jau visai kitaip: užtverti visi pažeidžiamiausi ruožai ir jau daugiau 70 proc. ES išorės sienos stebima modernia įranga. Iki metų pabaigos moderniai stebėsime ir visą pasienio su Baltarusija ruožą – visos darbų sutartys jau pasirašytos“, – Seime pristatydama sienos statybas sakė A. Bilotaitė.
Ji su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku Laurynu Kasčiūnu pristatė fizinio barjero pasienyje su Baltarusija projekto įgyvendinimo eigą.
Vidaus reikalų ministrės duomenimis, pernai tuo pačiu metu pasienyje su Baltarusija buvo įrengti 78 kilometrai apsauginės tvoros, o šiuo metu – daugiau kaip 330 kilometrų.
„O fizinis barjeras jau mums pasitarnavo – visų pirma padėjo sustabdyti beveik 9 tūkst. neteisėtų migrantų, ir iš esmės pakeisti krizės eigą. Taip pat matome teigiamą įtaką valdant kontrabandą – šiuo metu sulaikoma apie keturis kartus daugiau cigarečių kontrabandos“, – tvirtino ji.
Vidaus reikalų ministrė pabrėžė, kad pasienyje su Baltarusija iškilęs fizinis barjeras – ne šiaip tvora, o „gynybinė Lietuvos ir visos Europos Sąjungos siena“.
Anot jos, vos prasidėjus nelegalios migracijos krizei reikėjo priimti greitus ir netradicinius sprendimus, nes A. Lukašenka buvo pažadėjęs Lietuvą užtvindyti „nelegaliais migrantais ir narkotikais“.
Pasak A. Bilotaitės, nebuvo galimybių visą 700 kilometrų sieną apstatyti žmonėmis, todėl reikėjo imtis kitų priemonių, statyti fizinį barjerą, stebėti sieną. Darbų buvo tiek daug, kad kai kas atrodė nepadaroma, bet štai iki rugsėjo viskas turėtų būti baigta.
Seimo NSGK pirmininkas savo ruožtu teigė, kad strateginis Lietuvos tikslas – metų pabaigoje tapti stipriausią sienos apsaugą turinčią ES valstybe nare.
„Mes tai pasieksime, kai turėsime modernų fizinį barjerą – tai bus rugsėjį, stebėjimo sistemas – tai bus gruodį, ir profesionalią pasienio tarnybą. Po praėjusių metų išbandymų mes tokią jau turime“, – sakė jis.
Anot parlamentaro, suvaldyti Baltarusijos autoritarinio vadovo Aliaksandro Lukašenkos organizuotą nelegalios migracijos krizę leido pradėta taikyti apgręžimo politika, apribotas neteisėtų migrantų judėjimas iš apgyvendinimo vietų, užkardytas naujas migracijos kelias.
„Tai išmušė kozirius iš A. Lukašenkos rankų“, – tvirtino L. Kasčiūnas.
Komiteto pirmininkas pabrėžė, kad kritikos sulaukusi migrantų apgręžimo politika neleido Lietuvos paversti dar vienos neteisėtos migracijos keliu.
„Jis tikėjosi parodyti, kad mes, kaip valstybė, nesame efektyvi susidorioti su problema, norėjo supriešinti su Europa, nes ten migracijos klausimas yra jautrus, pažeminti, primesti žaidimo taisykles. <...> Lietuva suvaldė krizę. Pirmą, ką padarėmė, tai apribojome nelegalių migrantų teises judėti Lietuvos teritorijoje. Mes padarėme tam, kad ribotume nelegalią migraciją, neleidome padaryti Lietuvos, kaip dar vieno kelio į Europą. Sumažinome traukos faktorių, užkirtome kelią“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Anot jo, pradėjus grąžinimo į kilmės šalis programą, daugiau kaip 30 proc. prieglobsčio negavusių migrantų išvyko iš Lietuvos. Kalbėdamas apie prieštaringai vertinamą apgręžimo politiką, L. Kasčiūnas sakė, kad tokia politika ne tik efektyvi, bet ir leidžia neapsigauti žmonėms, besitikintiems keliauti į Europą per Baltarusiją ir Lietuvą. „Tai buvo stipriausias sprendimas Lietuvos nacionalinio saugumo klausimu“ – įsitikinęs NSGK pirmininkas.
Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.
Pagal Seimo priimtą įstatymą, iki rugsėjo pradžios pasienyje su Baltarusija turi būti įrengta 508 kilometrai tvoros su pjaunamosios vielos – koncertinos – juosta, tam valstybės biudžete numatyta 152 mln. eurų.
Energetikos ministro D. Kreivio teigimu, šis biudžetas nebus viršytas. Ministro duomenimis, kasdien šį darbą dirba apie 650 žmonių, jie nutiesia tris ar keturis kilometrus tvoros.
Už projektą atsakinga energetikos grupė „Epso-G“, darbams atlikti samdomi rangovai. Pasak įmonės atstovo Antano Bubnelio, liko nutiesti apie 40 kilometrų koncertinos ir apie 200 kilometrų kitokios tvoros. Medžiagas tiekia Vengrijos ir Lenkijos gamintojai, jų nusipirkta iš anksto, daug jų jau yra Lietuvoje, todėl brangti niekas neturėtų.
A. Bubnelis sakė, kad sienos statybose yra ir iššūkių, daugiausia – gamtinių, nes pakeliui pasitaiko ir raistų, pelkių, upelių. Kai kur siena nestatoma, jei barjeras yra natūralus ir nepereinamas. Kitur prieti galima tik žiemą, užšalus, būtent tada ten ir vyko darbai.
Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 kilometrai, daugiau nei 100 kilometrų siena eina upių ir ežerų krantais.
