„Šiais metais – taip yra pažadėję rangovai, kad šiais metais bus baigta“, – LRT radijui sakė R. Masiulis, penktadienį vykstantis apžiūrėti šio ruožo rekonstrukcijos darbų.
R. Masiulio teigimu, „Via Baltica“ nesaugumas yra pagrindinė šio kelio rekonstrukcijos priežastis.
„Dauguma mirtinų incidentų yra lenkimo būdu, kai priešpriešoje susiduria automobiliai. Per pastaruosius 10 metų žuvo 42 žmonės vien šiame ruože, kuris dabar yra rekonstruojamas. Pastačius 2+2 kelią, kai bus galima dviem juostomis važiuoti, manome, kad situacija pasikeis kardinaliai“, – sakė R. Masiulis.
Anot jo, atnaujintas kelias pagerins ir Kauno bei Marijampolės gyventojų susisiekimą.
„Pirmiausia, tai yra nepertraukiamas judėjimas, panaikinta daugybė vieno lygio sankryžų, pastatyta 10 viadukų ir užtikrinimas 130 kilometrų per valandą greitis atveria tokias galimybes, kad marijampoliečiai, norintys dirbti Kaune, ir kauniečiai, norintys dirbti Marijampolėje, turės labai geras susisiekimo galimybes“, – kalbėjo ministras.
Šiuo metu platinami du „Via Baltica“ ruožai Prienų ir Marijampolės savivaldybėse: nuo 23,4 iki 35,4 kilometro ir nuo 45,1 iki 56,8 km. Tai paskutiniai kelyje Kaunas–Marijampolė likę neišplatinti ruožai.
Pirmąjį projektą už 36,9 mln. eurų įgyvendina vienos didžiausių Baltijos šalyse kelių statybos bendrovių „Kauno tiltai“ ir Alytaus kelių ir tiltų statybos įmonės „Alkesta“ konsorciumas, o antrąjį už 51,584 mln. eurų – Vilniaus kelių ir inžinerinių tinklų tiesimo bendrovės „Fegda“ vadovaujamas šešių įmonių konsorciumas.
Pasak R. Masiulio, kelią nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos numatoma atnaujinti iki 2022 metų.
Tarptautinė magistralė „Via Baltica“ keturių juostų keliu turėtų sujungti Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. Ja iš Vakarų Europos per Lenkiją važiuoja daug krovininio transporto.
