Ministras sakė, kad pirmiausia žadama sukurti vieningą sistemą, kuri koordinuotų pagalbą priklausomiems žmonėms, nes Lietuvoje, pasak jo, tokios sistemos iki šiol nebuvo, dėl to žmonės ir pasimesdavo:
„Psichikos sveikatos centrai save mato vienoje rolėje, priklausomybės ligų centrai- kitoje, šeimos gydytojai savęs ten iš viso beveik nematydavo. Tada žmonės blaškydavosi.
Mes kalbame apie tai, kad sujungsime priklausomybės ligų centrus į vieną darinį, suvienodinsime metodikas, kad pagrindinės paslaugos būtų prieinamos visuose regionuose. Jeigu yra kažkokios paslaugos, kurios reikalingos labai mažai grupei žmonių, tada jas koncentruosime viename ar dviejuose centruose, kad be reikalo nebūtų eikvojami resursai“, – nurodė A. Veryga.
Centrų bendradarbiavimas
Ministras pažymėjo, kad, nors ir dabar šalyje veikia psichikos sveikatos centrai, tačiau jie tarpusavyje nėra susieti ir vieni su kitais bendradarbiauja labai minimaliai.
„Siekiame, kad psichikos sveikatos centrai bendradarbiautų, kad siųstų pagalbą ten, kur reikia, tiems, kas turi kompetenciją, ir kad šeimos gydytojai anksti nustatinėtų problemas.
Tada yra paprastas mechanizmas: tiems, kas turi nesudėtingas problemas, padės psichikos sveikatos centrai, kam reikia sudėtingos pagalbos, yra priklausomybių ligų centrai – ta sistema pradės visa apimtimi funkcionuoti“, – kalbėjo A. Veryga.
Papildomos institucijos nebus
Pasak jo, nebus kuriama papildomos institucijos koordinuoti šiai priklausomybės ligų sistemai:
„Yra ministerija, kuri nustato politiką, yra psichikos sveikatos centras, kuris turėtų prižiūrėti psichikos sveikatos centrus, o pačias priklausomybes, gydymą ir metodikas koordinuos Respublikinis priklausomybės ligų gydymo centras, kuris bus sukurtas sujungus tuos penkis priklausomybės ligų centrus“, – kalbėjo A. Veryga. Tikimasi, kad Respublikinis priklausomybės ligų centras Lietuvoje pradėtų veikti nuo lapkričio mėnesio.
Ministras negalėjo pasakyti, kaip efektyviai veiks ši sistema – tai priklauso nuo to, kaip aktyviai į naujoves įsijungs psichikos sveikatos centrų darbuotojai, šeimos gydytojai, tačiau tikslas yra pakviesti juos pokalbiui, kad šie susitartų, kada ir pas ką žmogus turi eiti. Kitas žingsnis, pažymi ministras, yra finansavimo užtikrinimas.
„Kai atsiranda pinigai, kuriais yra sumokama už ta paslaugas, tada atsiranda ir motyvai, nes dabar tos sistemos tarpusavyje yra nelabai susietos ir nuo to, ar yra koks nors tęstinumas, finansavimas šiuo metu nelabai priklauso“, – teigė ministras.
4 klausimai
A. Veryga taip pat nurodė, kad mažinant nuo priklausomybės ligų kenčiančių asmenų skaičių šalyje, turės ženkliai prisidėti ir šeimos gydytojai. Pasak ministro, užtenka keturių paprastų klausimų, kuriuos uždavus gydytojai supras, ar žmogus turi priklausomybių riziką. Pašnekovas nurodė, kad klausimai būtų paimti iš CAGE klausimyno, plačiai naudojamo pasaulyje norint išsiaiškinti, ar žmogus turi riziką priklausomybėms. Tie klausimai yra tokie:
1. Ar kada nors jautei, kad reikėtų sumažinti vartojamo alkoholio kiekį? 2. Ar žmonės tave erzino kritikuodami tavo gėrimą? 3. Ar kada nors jauteisi kaltas dėl alkoholio gėrimo? 4. Ar kada nors jautei, kad pirmas dalykas, kurio tau reikėtų ryte, yra alkoholis – tam, kad nuramintum nervus arba kad atsikratytum pagirių? Jeigu yra bent du teigiami atsakymai, reiškia, kad reikia tolesnių tyrimų dėl asmens polinkio į priklausomybes.
Klaus visų
Nors gydytojai Lietuvoje yra labai užimti – kai kuriuo pacientui skiria vis pora minučių – A. Veryga sako, kad pateikti klausimus tam tikru būdu turės visiems asmenims:
„Čia yra technikos klausimas: kai kurie gydytojai gal patys klausinės, dar gali padėti slaugytoja, kai kurie žmonės galės patys užpildyti anketas. Yra įvairiausių būdų. Ir į tuos klausimus turės atsakyti visi – taip, kaip matuojamas spaudimas, taip bus žmonės klausinėjami, nes tų, kas jau turi problemų, nebereikia ir klausinėti“, – nurodė A. Veryga.
Pašnekovas yra įsitikinęs, kad, jeigu žmonėms gydytojas pasakys sumažinti vartojamo alkoholio kiekį, bent dalis jų tikrai paklausys. A. Veryga pabrėžia, kad šie klausimai yra nukreipti ne į tuos žmonės, kurie jau aiškiai kenčia nuo priklausomybės ir patys tą žino, bet į tuos, kurie to dar nežino.
„Žmonės gali sumažinti alkoholio vartojimą. Tokios minimalios intervencijos pasaulyje yra vertinamos ir jos pripažįstamos esančios pigios ir efektyvios. Jeigu sveikatos specialistas pasako žmogui, kad reikia vartoti mažiau, jis paprastai to ir paklauso, jeigu neturi priklausomybės. Jeigu priklausomybę turi, tai jau yra visai kita pagalba reikalinga – ir nutraukti reikia detoksikuojant, ir sudėtingesnio konsultavimo, bet absoliuti dauguma gali nutraukti (alkoholio vartojimą – red.) be sudėtingesnių intervencijų“, – teigė A. Veryga.
Pasak ministro, šiuo metu vyksta skaičiavimai, kiek šių naujovių pritaikymas Lietuvoje kainuotų: gydytojų apmokymas ir pan. A. Verygos teigimu, naujovės šiemet greičiausiai dar neprasidės, tačiau tokia tikimybė yra.
