Šis planas – tai pirmasis pagal 2013 metais reformuotą ES bendrąją žuvininkystės politiką parengtas daugiametis planas, nustatysiantis svarbiausių Baltijos jūros verslinių žuvų išteklių – menkių, šprotų ir strimelių – tausaus valdymo tikslus ir priemones jiems pasiekti.
Baltijos daugiamečiu planu siekiama užtikrinti, kad šie ištekliai kuo greičiau būtų atkurti iki dydžio, užtikrinančio didžiausią galimą ilgalaikį tausios žvejybos laimikį. Pasiūlyme taip pat numatyta galimybė priimti priemones, skirtas apsaugoti kaip priegaudą sugaunamas plekšniažuvių rūšis.
Šis daugiametis planas numato plačias regioninio principo taikymo galimybes – Baltijos jūros regiono valstybės narės galės rengti ir, pasikonsultavę su žvejybos sektoriaus ir kitų suinteresuotų asmenų atstovais (Baltijos jūros patariamąja taryba), teikti bendras rekomendacijas dėl taisyklių, skirtų palengvinti žuvų išmetimo į jūrą draudimo įgyvendinimą, bei techninių žvejybos reglamentavimo priemonių priėmimo.
„Taryba, sukurdama bendrąjį požiūrį dėl pirmojo daugiamečio plano, parengto pagal naująją Bendrąją žuvininkystės politiką, pademonstravo savo pasirengimą veiksmingai ir nuosekliai įgyvendinti šią politiką ir laikytis pagal ją prisiimtų įsipareigojimų,“ – sakė žemės ūkio viceministrė Lina Kujalytė.
Po intensyvaus darbo ES Tarybos darbo grupėse bei regioniniame BALTFISH forume (kuriam nuo 2014 m. liepos vienerius metus pirmininkauja Lietuva) pasiektas ES Tarybos bendrasis požiūris yra svarbus, tačiau ne paskutinis žingsnis šio Baltijos regione ilgai laukto reglamento priėmimo link. Dabar laukiama Europos Parlamento sprendimo, kuris savo poziciją dėl šio daugiamečio tvirtins ateinančią savaitę.
