V.Šapokos teigimu, dėl taupymo „valstybės valdymas nenukentės“. Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis raginimą ministerijoms susimažinti išlaidas vadina „pirmuoju pratimu prieš biudžetą“.
„Faktas tas, kad pereiname prie naujo biudžeto formavimo principo. (...) Numatyti atskiri rodikliai (kiek sutaupyti - BNS) ministerijoms. Tai - pirmas pratimas prieš biudžeto derybas“, - antradienį Seime žurnalistams teigė premjeras.
Pasak jo, siekdamos taupyti ministerijos turės efektyvinti veiklą ir atsisakyti nereikalingų funkcijų. Tuo metu V.Šapoka pabrėžė, kad kiekviena ministerija ir jos pavaldžios įstaigos turi „begalę sutaupymo rezervų“.
„Tai - tiek efektyvesnis nekilnojamojo turto naudojimas, tiek efektyvesnis ir mažesnis administracinio aparato išlaikymas. Taip pat atsisakymas tų funkcijų, kurios visuomenei naudos kuria mažiausiai. Tų sričių yra begalė ir rezervų yra“, - antradienį po susitikimo su opozicine Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija žurnalistams teigė V.Šapoka.
„Valstybės valdymas nenukentės, valstybė bus valdoma žymiai efektyviau ir mokesčių pinigai bus leidžiami atsakingiau“, - pridūrė jis.
Pasak V.Šapokos, „vienas iš didesnių rezervų“ yra išlaidos valstybės nekilnojamojo turto valdymui.
„Ten taip pat labai akivaizdžiai pasimatys, kokią begalę nereikalingo turto valdo valstybė ir jį išlaiko“, - sakė finansų ministras.
Anot jo, taupymo rezervų ieško ir Finansų ministerija, nuo indėlio į „pokyčių krepšelį“ nebus atleista ir Krašto apsaugos ministerija.
„Krašto apsaugos ministerija šiuo metu taip pat ieško, kaip lėšas panaudoti efektyviau. Tai liečia visus. Naujasis ministras labai aiškiai pademonstravo, kad tų tapymo galimybių yra - ne veltui pertvarkoma viešųjų pirkimų sistema. Manau, kad erdvės efektyviau panaudoti lėšas ten taip pat yra“, - teigė V.Šapoka.
Galutinės sumos dar nesutartos
Finansų ministerija raštu atsakė, kad „pokyčių krepšelis“, kurio lėšos 2018 metais bus paskirstytos Vyriausybės prioritetiniams darbams ir anksčiau įstatymais prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti, sudaro 615,7 mln. eurų. Iš jų realiai ministerijoms teks sutaupyti 187,3 mln Eur, t.y. ne visus 615,7 mln. Eur.
Likusi „pokyčių krepšelio“ suma susidarys iš 2017 m. ministerijų baigiamų vykdyti programų, priemonių ir investicinių projektų, tad šių lėšų tam ministerijoms natūraliai nebereikės. O taip pat ši suma susidarys ir iš numatomo 2018 m pajamų prieaugio.
„187,3 mln eurų ministerijos turėtų surasti peržiūrėdamos savo vykdomą veiklą ir atsisakydamos neprioritetinių, mažiausią poveikį turinčių priemonių arba mažindamos jų finansavimą. Taip pat ministerijos skatinamos ieškoti, kur sutaupyti, peržiūrint savo veiklos efektyvumo rodiklius, darbuotojų skaičių, išlaidas skiriamas prekėms bei paslaugoms.
Dėl efektyvumo didinimo ir taupymo priemonių kiekvienoje ministerijoje tariasi ir diskutuojama bendrai, vėliau – Ministras pirmininkas , Finansų ministras ir atitinkamų sričių ministrai. „Pokyčių krepšelio“ lėšos (visi 615,7 mln. Eur) bus paskirstytos ministerijoms, 2018 m. įgyvendinančioms prioritetinius darbus ir vykdančioms anksčiau prisiimtus įsipareigojimus.
Dėl konkrečių sumų konkretiems ministerijų planuojamiems veiksmams, projektams – vyksta diskusijos, jos dar nėra galutinai sutartos“, - rašoma Finansų ministerijos atsakyme apie lėšų taupymą.
