• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Aplinkos ministerija siūlo perkelti į vieną įstatymą šiuo metu išsibarsčiusius draudimus žemės savininkams bei steigti registrą, kuriame būtų galima patikrinti, ką draudžiama daryti konkrečiame sklype.

Aplinkos ministerija siūlo perkelti į vieną įstatymą šiuo metu išsibarsčiusius draudimus žemės savininkams bei steigti registrą, kuriame būtų galima patikrinti, ką draudžiama daryti konkrečiame sklype.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas apimtų per 20-yje teisės aktų esančius įvairius veiklos apribojimus: statyti statinius, kasinėti, tiesti elektros linijas, ganyti gyvulius, statyti automobilius ir kitus.

REKLAMA

Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktoriaus pavaduotoja Monika Biraitė-Juodvalkienė BNS sakė, kad Vyriausybei pritarus ir Seimui priėmus įstatymą, kiekvienam prieinama posistemė Registrų centre būtų sukurta per artimiausius kelerius metus.

„Joje būtų registruotos visos teritorijos ir apribojimai. Nes šiandien nutinka taip, kad tos teritorijos apsaugos zonos įrašomos į NT registrą, žmogui duodamą išrašą. Bet nutinka dažnai taip, kad jos ir nebūna įrašytos ir žmogus nežino, ar jam yra kažkokie apribojimai, ar ne. Mintis yra ta, kad žmonės galės, įvedę į tam tikrą tinklalapį, įrašyti konkretų sklypo numerį ir matys, ar yra kažkokie apribojimai toje teritorijoje, ar ne“, – teigė ji.

REKLAMA
REKLAMA

Manoma, kad šie pakeitimai padėtų išvengti nesusipratimų, kai įsigydami sklypus savininkai tik vėliau sužino, kad teritorijoje, pavyzdžiui, gali būti ribojamos statybos.

Su panašia situacija prieš dvejus metus buvo susidūrusi ir prezidentė Dalia Grybauskaitė – ji greta Vilniaus, Pašilių kaime buvo įsigijusi 16 arų žemės sklypą už 50 tūkst. eurų, tačiau ją pardavė paaiškėjus, kad namo statyba gali būti draudžiama, nes sklypas yra greta išžvalgyto žvyro telkinio ir čia potencialiai gali būti naudingųjų iškasenų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

M. Biraitė-Juodvalkienė tvirtino, kad nustatomų apsaugos zonų, kuriose yra draudimai, kilmė yra dvejopa: jais siekiama arba apsaugoti patį objektą, pavyzdžiui, vandens telkinį, arba apsaugoti aplinkinius nuo, pavyzdžiui, pavojingų objektų, kaip Ignalinos atominė elektrinė.

REKLAMA

„Mintis buvo ta, kad draudimai, pagal Konstituciją, gali būti įtvirtinti tik įstatymu. Todėl, vadovaujantis konstitucine doktrina, ir nusprendė Vyriausybė priimti vieną įstatymą, kuriame būtų surašyti draudimai, apribojimai“, – sakė ministerijos atstovė.

Tai taip pat būtų savotiškas saugiklis, jog griežtinti ar švelninti draudimus, įvesti naujus būtų galima tik Seimo sprendimu, o ne ministro įsakymu, kaip daugeliu atvejų yra šiuo metu.

Tikimasi, kad Seimas įstatymą priims dar per pavasario sesiją.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų