„Dėl kompensacijų dar per anksti kalbėti, nes reikia įvertinti pirmiausia žalą, realią patirtą žalą. Kadangi paskelbta ekstremali situacija, savivaldybė (Jonavos rajono – BNS) turi nustatyti komisiją žalai, suformuluoti padarytos žalos poreikį ir kreiptis į Finansų ministeriją“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė D. Miniataitė.
Anot jos, negalima skaičiuoti žalą, padauginus 1,6 mln. žvėrelių iš galimos jų rinkos kainos, „kaip šiandien buvo pasakyta“.
„Manau, tai žymiai sudėtingesnis procesas ir negaliu atsakyti konkrečiai, kaip ta žala bus dengiama, nes tiesiog nežinau“, – pridūrė ji.
Kandidatė į žemės ūkio ministres taip pat taip pat pabrėžė, kad siekiant suvaldyti situaciją audinių ūkiuose, turi būti testuojami darbuotojai.
„Situacija yra nepavydėtina, reikia pripažinti, yra visos galimybės kad toliau šitas virusas gali plėstis ir į kitus ūkus, tuomet, aišku, biosaugos dalykai, vienas iš prioritetų – darbuotojų tikrinimas, testų darymas, nes sergantys darbuotojai užkrečia žvėrelius“, – teigė D. Miniataitė.
Viceministras Egidijus Viskontas trečiadienį teigė, jog kompensacijoms kailinių žvėrelių verslui reikėtų išmokėti apie 24-26 mln. eurų. Anot jo, galimų kompensacijų „nuodugnus skaičiavimas“ dar neatliktas, o tokia išmokų suma paskaičiuota, jei reikėtų sunaikinti bandų motinas ir tektų uždaryti fermas.
Anot jo, 24 mln. eurų pakaktų kompensuoti maždaug 40 tūkst. motininių audinių sunaikinimą.
Praėjusią savaitę Jonavos rajono Vilkijos ūkio ir „Danmink“ fermose nustačius koronavirusą žvėreliams ir darbuotojams, savivaldybėje šį pirmadienį įvesta ekstremali padėtis. Tai leis numatyti kompensacijas už audines.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba sako, kad šiuo metu daugiau koronaviruso židinių Lietuvos kailinių žvėrelių ūkiuose nėra.
