Vyras pasakoja, kad tuo metu dar studijavo Lietuvos konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija aut. past.) ir ruošėsi ketvirto kurso egzaminams. Žinomas aktorius prisimena, kad nors ir iki vėlyvo vakaro su kurso draugais repetavo mokomajame teatre, tačiau greitai teko ten ir apsigyventi.
Aukso verta arbata
Po minios protesto prie Seimo rūmų M. Sėjūnas kartu su kitais konservatorijos studentais eidavo pabūti prie Parlamento.
„Pirmosios dienos buvo galima sakyti romantiškos. Eidavom prie parlamento, ten moteriškės virė arbatą ir neleisdavo ramiai praeit: „oi vaikai – ateikit greit sumuštinių, arbatos, sušilkit, pavalgykit”, – prisimena žinomas vyras.
Jis tikina, kad dabar, žiūrėdamas į praeitį supranta, kad tokių moterų virta arbata buvo aukso vertės.
Vienintelis ginklas – kėdės koja
M. Sėjūnas prisimena, kad Vilniaus centre pasirodžius tankams jauni vyrai išardė tuometinės konservatorijos kėdes ir nešini pagaliais bėgo ginti parlamento.
„Apsiginklavę pagaliais tekini skutam prie valstybės širdies. Jausmas keistas…
Jausmas toks, tarsi nevaikštai žeme, negyveni realaus gyvenimo, o kažkur skraidžioji, tarsi kažkas tave nešioja gatve, tarp pastatų, žmonių… kažkokia nejuntama, nesuvokiama jėga“, – pojūčius patirtus sausio 13-osios naktį prisimena aktorius.
Tuomet dar buvęs studentu Mindaugas Sėjūnas viską prisimena kaip iš veiksmo filmo. Nors žmonės ir buvo raginami eiti namo, saugotis, buvo pranešama apie aukas, tačiau tiek M. Sėjūnas su kurso draugais, tiek kiti susirinkusieji liko stovėti prie Seimo rūmų.
Atvažiavus tankams sustojo laikas
Žinomas TV laidų vedėjas dalinasi savo atsiminimais ir pasakoja, kad atvažiavus tankams, atrodė, kad net širdis nustojo plakti:
„Pribėgę uniformuoti vyrai paprašė susikabinti rankomis. Mes susikabinome, stovėjome tik kelios eilės, o gal net ir dvi. Ir pamatėm, kaip atžlega jie…
Staiga sustojo laikas, pasaulis apsivertė, širdis nustojo plakusi… Viskas… Kūnas nutirpo ir sulindo į žemę. Štai toks vadinasi tas mirties kvapas ir skonis. Dūmų, tabako, riaumojančių tankų ir žemės kvapas…“
Dabar, jau po trisdešimties metų, aktorius sunkiai suvokia, kaip tuomet be modernių ryšio priemonių visi tarsi jautė kur eiti, ką daryti.
Sveikina su pergale
Sveikindamas visus su pergale prieš Tarybų sąjungą, savo „Facebook“ paskyroje, aktorius ragina nepamiršti ir tų, kurie net ir paprasčiausiais darbais prisideda prie kasdienės mūsų laisvės:
„Dabar, kai tas vienybės, dalinimosi ir meilės vienas kitam genas nebe toks veiksnus, kai mes kovojam už geresnę vietą po saule ir pergyvenam, kad negalim nuskrist į Maldyvus ir išgert šprico.
Kuomet niekas nevertina, nepagiria ir beprotiškai trūksta pinigų, pagalvokim apie saldžios arbatos puodelį nuo šalčio prie parlamento… Kuris tada reiškė viską – ir laisvę, ir laimę ir gyvenimą… Nes jei prie parlamento nebeliks moterų, pilstančių tą auksinę arbatą, vadinasi tai pabaiga.“
