„Tai reikštų, kad lošimų organizatoriai privalėtų sekti lošėjų išleidžiamas sumas, būtų nustatyti kažkokie limitai, kitaip tariant, turėtų stebėti lošėjus ir užkardyti jų galimą priklausomybę“, – antradienį LRT radijui sakė tarnybos Kontrolės skyriaus vedėja I. Žaldarienė.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį pasikvietė LPT, Finansų ministerijos, FNTT, policijos, Lietuvos banko ir kitų institucijų atstovus aptarti situacijos paaiškėjus, kad „BaltCap“ infrastruktūros fondo buvęs partneris Šarūnas Stepukonis galėjo pralošti milijonus fondo įmonių lėšų bendrovėse „Olympic Casino Group Baltija“ ir Estijos „OB Holding 1“.
Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako remiantis tokį tvarkos griežtinimą. Pasak jo, 2022 metais lošimų įmonės gavo 53 mln. eurų pelno, o jų bendrosios pajamos viršijo 222 mln. eurų.
„Tai ta (pelno – BNS) dalis ir yra tas atsakymas, kuris, deja, to sąmoningumo arba to noro įgyvendinti tas rekomendacijas, kurios dabar veikia kaip rekomendacijos, ir, kaip girdime ir iš priežiūros tarnybos, kad bendrovės realiai nieko nėra padariusios, tai suprantame, kad kol nėra imperatyvas, kol nėra sankcijų, tol tas sektorius save nelinkęs kažkaip labiau suvaržyti“, – LRT radijui M. Lingė.
Gintarė Skaistė: lošimų bendrovės padarė per mažai
Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau sakė, jog lošimų bendrovės nepadarė visko, kad užkardytų Š. Stepukonio lošimų galimai grobstant įmonės lėšas. Jos teigimu, ministerijai atlikus sisteminį vertinimą bus galima spręsti dėl poreikio keisti lošimų reguliavimą ar jų priežiūrą.
Lošimų priežiūros tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Arnoldas Dilba BNS anksčiau yra sakęs, kad probleminių lošimų prevenciją sugriežtinti bandyta nuo 2021 metų, bet to padaryti nepavyko – priimti pataisas trukdė lošimų organizatoriai ir lobistai.
Pasak jo, dabar įstatymai nenumato, kad lošimų organizatoriai galėtų stabdyti lošėjų veiksmus, įtariant, kad jie priklausomi nuo lošimų.
