Už nutarimą, kuriuo pradedamas M.Basčio apkaltos procesas ir kreipiamasi į Konstitucinį Teismą išvados, ar apkaltos komisijos išvadoje nurodyti M.Basčio veiksmai prieštarauja Konstitucijai, balsavo 100 Seimo narių, prieš buvo vienas ir susilaikė septyni parlamentarai.
Už tai, kad būtų pradėtas M.Basčio apkaltos procesas, balsavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų bei Liberalų sąjūdžio atstovai, taip pat ir Socialdemokratų partijos frakcijos nariai, kurie pusvalandį anksčiau vykusiame balsavime pasisakė prieš komisijos išvadą, kad yra pagrindas jų frakcijos kolegai M.Basčiui pradėti apkaltos procesą. Susilaikė - Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų frakcijos keli atstovai ir „tvarkiečiai“.
Prieš šį apkaltos procesą pradedantį balsavimą Seimas patvirtino specialiosios komisijos išvadą, kuria konstatuota, kad yra pagrindas pradėti M.Basčio apkaltą, nes jis šiurkščiai sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Už tokią išvadą pasisakė „valstiečiai“, konservatoriai ir liberalai, tuo tarpu „prieš“ balsavo socialdemokratai, „tvarkiečiai“ ir dalis Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų frakcijos atstovų.
Apkaltos komisija savo išvadoje pažymi, kad M.Bastys priesaiką sulaužė, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Valstybės saugumo departamentui ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui „nesąžiningai teikė skirtingus parodymus ir paaiškinimus dėl to, ar žinojo apie P.Vojeikos darbą KGB“, tarpininkavo organizuojant neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valstybės valdžios institucijų vadovais.
„Mes matėme sistemingą veikimą, kuris nukreiptas į „Rosatom“ ir Rusijos interesų atstovavimą. Taip, labai sistemingai, planuojant susitikimus, pradedant susitikimais Maskvoje, po to – neviešintais susitikimais Lietuvoje, tiek „Rosatom“ atstovų su Seimo nariu M.Basčiu, tiek „Rosatom“ su Vydu Gedvilu ir Seimo nariu M.Basčiu, ten buvo nuosekliai proteguojami Rusijos ir „Rosatom“ interesai“, – sakė komisijos išvadas pristačiusi jos pirmininkė Agnė Širinskienė.
M.Bastys kaltinimus neigia ir apkaltos procesą sako esant politiniu susidorojimu. Priesaikos Seimo narys pabrėžia nesulaužęs.
„Aš žinau, kad aš esu teisus, aš žinau, kad aš dirbu tik Lietuvai ir Lietuvos žmonėms ir tai, kas čia bandoma pasakyti, yra interpretacijos žiaurios, negražios, kaip aš vadinu, politinis terorizmas“, - TV3 sakė M.Bastys.
Parlamentaras sako, kad asmenys, su kuriais jis buvo susitikęs, yra Lietuvos piliečiai.
„Profesorius Kostinas yra akademinės bendruomenės darys. Iš jo pasisakymų ir pokalbių su juo, jie nebuvo tokie dažni, niekada nebuvo kalbama prieš Lietuvos interesus“, - teigė Seimo narys.
Seimo narys teigė, kad su juo maždaug 2001 metais jį supažindino Valerija Ambrazienė.
Kalbėdamas Seime parlamentaras tvirtino, kad jo bendravimas su buvusiu KGB darbuotoju P.Vojeika buvęs epizodinis ir negali būti traktuojamas kaip priesaikos sulaužymas. Jis aiškino pildydamas klausimyną pamiršęs pažintį su P.Vojeika, nes ši pažintis buvusi epizodinė, o vėliau visas aplinkybes nurodęs apklausose VSD pareigūnams.
Taip pat parlamentaras sakė nemanantis, kad susitikimų su „Rosatom“ atstovais organizavimas Vilniuje buvęs prieš Lietuvos valstybę nukreipta veikla.
„Nemanau, kad Seimo pirmininko „Rosatom“ delegacijos priėmimas laikytinas Konstitucijos sulaužymu ar veiksmais, priešiškais Lietuvos nepriklausomybei. Atmetus politinę fantaziją, nemanau, kad padariau veiksmus, kurie kenktų Lietuvai, darytų žalą mano rinkėjams, o apkaltos komisijos išvadą laikau nepagrįsta ir tendencinga“, – sakė M.Bastys.
„Visada stengiausi sąžiningai ir nepriekaištingai atlikti Seimo nario pareigas, tarnauti Lietuvai ir savo rinkėjams. Šiandien jūs priimsite sprendimą, koks jis bebūtų, mane jis tenkins, aš manau, padariau viską, kad jūs mane išgirstumėte, tikiuosi, kad tiesos ir teisingumo nepaskandinsite politiniuose interesuose, o kai kas ir asmeniniuose interesuose. Esu teisus ir savo tiesą ginsiu“, – pasisakymą baigė M.Bastys.
Apkaltos komisijos pirmininkė A.Širinskienė po balsavimo sakė, jog džiaugiasi, kad „Seimas priėmė labai principingą sprendimą, sudarydamas galimybę patikrinti Seimo nario Basčio veiksmų atitikimą Konstitucijai, ar jis savo veiksmais nesulaužė priesaikos“.
„Dalis veiksmų yra susiję, kad Bastys pildydamas klausimyną nuslėpė jam žinotą faktą dėl P.Vojeikos priklausymo KGB, vėliau kiti kaltinimai susiję su tuo, kad Bastys protegavo „Rosatom“ interesus, organizuodamas „Rosatom“ atstovų susitikimus su valstybės pareigūnais, pažymėtina, kad tie susitikimai, organizavimo būdas buvo slaptas, vėlgi kaip sunkinanti aplinkybė, buvo kuriamos specialios legendos, kuriose Seimo narys M.Bastys planavo visuomenei ir žiniasklaidai paaiškinti, kaip jis susipažino su „Rosatom“ atstovais, tai irgi rodo kryptingą veikimą. VSD patiekti duomenys rodo, kad po susitikimų „Rosatom“ atstovai džiaugdavosi susitikimus esant sėkmingais“, – M.Basčio veiksmus, kuriuos prašoma įvertinti KT, vardino A.Širinskienė.
Seimo patvirtintame nutarime nurodoma, kad M.Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką savo veiksmais diskredituodamas ne tik savo kaip Seimo nario, bet ir Seimo kaip Lietuvos įstatymų leidžiamosios institucijos autoritetą, valstybės valdžią, ir dėl to yra pagrįstų abejonių dėl M.Basčio asmens galimybės ateityje tinkamai ir sąžiningai naudoti jam suteiktą Tautos atstovo mandatą.
Apkalta M.Basčiui inicijuota dėl Valstybės saugumo departamento nurodytų jo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju P.Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.
Seimas yra patvirtinęs tyrimą dėl M.Basčio ryšių atlikusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas, kad parlamentaras veikė prieš Lietuvos interesus, o jo ryšiai su Valstybės saugumo departamento medžiagoje įvardintais asmenimis kelia grėsmę šalies saugumui.
