Seimas priėmė svarstyti legaliam lošimų verslui siūlomus naujus įpareigojimus, kuriais tarytum siekiama stiprinti probleminių lošėjų apsaugą ir užkirsti kelią neatsakingiems lošimams. Tikslai norimi teisingi, tačiau įdėmiai panagrinėjus pasiūlytas priemones tenka konstatuoti, kad Finansų ministerijos ir Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) pateikti pasiūlymai sukurs perteklinę naštą legaliam verslui, tačiau probleminiam lošimo mastui turės įtakos menkai. O svarbiausia – nepasiūlyta nė viena priemonė, kuri būtų nukreipta prieš nelegalių lošimų organizatorius, labai esmingai prisidedančius prie probleminio lošimo mūsų šalyje.
Įpareigojimai lošimų bendrovėms yra prastai apmąstyti, nes nėra iki galo aišku, kaip juos įgyvendinti, o siūlomos naujos baudos yra sunkiai logiškai paaiškinamos – jos gali pasiekti milijonines sumas.
Vis griežtėjant sankcijoms, nelegalus lošimų verslas, atrodo, gali veikti užuovėjoje – teorinės baudos nelegalių lošimų organizatoriams pagal Administracinių nusižengimų kodeksą nesiekia nė 10 000 Eur, o praktiškai nė vienas toks organizatorius iki šiol nėra nubaustas, nes niekas jų ir neieško. Vyriausybė gegužės mėn. kažkodėl atmetė Seimo narių pasiūlymą griežtinti atsakomybę už neteisėtų lošimų organizavimą iki baudžiamos su grėsme tokiems asmenims netekti laisvės.
Legalios lošimų bendrovės, konkuruodamos su nelegaliais operatoriais nesąžiningoje kovoje, kasmet valstybei sumoka didžiulę sumą mokesčių – ši suma siekia 70 mln. Eur, tačiau šis biudžeto pajamų šaltinis netrukus išseks. Valstybės negebėjimas užkardyti nelegalios lošimų veiklos ir neadekvatūs ribojimai legaliam lošimų verslui pamažu sunaikins šį laisvalaikio verslo sektorių.
Didžiausias vykstančios pertvarkos naudos gavėjas yra ne viešas interesas ir visuomenė, o LPT, kuri savo rankose sutelks precedento neturinčias galias.
Leiskite paklausti, kaip prisidės prie probleminio lošimo mažinimo mūsų šalyje precedento neturinčių galių suteikimas LPT? Kodėl viešojo administravimo institucija, šiuo atveju LPT, kuri vykdo priežiūros funkcijas, turėtų formuoti valstybės politiką jų pačių kuruojamose srityse? Tai akivaizdi prieštara konstituciniam valdžių atskyrimo principui. Įprastai priežiūros institucijos Lietuvoje gali tik kontroliuoti, kaip įgyvendinami įpareigojimai, ir vykdyti atitinkamas su tuo susijusias funkcijas. LPT siūlomų suteikti galių neturi nė viena priežiūros institucija, pavyzdžiui, Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba ar kitos.
Akivaizdu, kad LPT rankose būtų sukoncentruota nepagrįstai daug galios, t. y. tiek pačiai kurti politiką, tiek pačiai kontroliuoti jos laikymąsi. Tai sukuria rimtas rizikas.
STT jau ne kartą yra atkreipusi dėmesį į tai, kad LPT yra suteikta pernelyg plati diskrecija tam tikrais klausimais. Be to, STT yra nustačiusi korupcijos rizikas dėl svarbių su lošimais susijusių aspektų reglamentavimo ne įstatymais, o LPT vadovo priimtais poįstatyminiais teisės aktais.
Didžiulę nuostabą kelia ir Finansų ministerijos bei LPT pasiūlytos baudos. Kaip baudų padidėjimas apie 100 kartų padės mažinti probleminį lošimą? Kokius argumentus girdime?
Pasiūlymo rengėjai teigia, kad šiuo metu įstatyme įtvirtintos galimos skirti baudos, t. y. maksimali suma 25 000 Eur arba 50 000 Eur už pakartotinį pažeidimą, neatgraso lošimų organizatorių nuo pažeidimų darymo dėl nustatytų baudų lubų, taigi pagrindinis pasiūlymo tikslas – griežtinti už įstatymo pažeidimus bendrovėms taikomas poveikio priemones, kad jos veiksmingai ir apčiuopiamai lošimų organizatorius neva atgrasytų nuo pažeidimų darymo.
Tačiau realybėje jau šiuo metu Azartinių lošimų įstatyme nustatyti baudų dydžiai objektyviai yra dideli – jie gerokai viršija ekonomines sankcijas ūkio subjektams kitose griežtai reguliuojamose srityse, pavyzdžiui, alkoholio ir tabako. Šios sritys neabejotinai kelia gerokai didesnį pavojų visuomenei nei azartiniai lošimai. Netikite? Palyginkime.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad, Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per 2023 m. 200 asmenų diagnozuotas patologinis potraukis lošti. Tačiau Higienos instituto duomenimis, 2022 m. šalyje nustatyta daugiau nei 19 000 psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, o nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu mirė 158 asmenys.
Alkoholio kontrolės įstatyme didžiausia ekonominė sankcija ūkio subjektams yra 28 960 Eur už padarytą pakartotinį pažeidimą. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme didžiausia ekonominė sankcija ūkio subjektams yra 17 372 Eur už padarytą pakartotinį pažeidimą. Na, o lošimų sektoriuje numatyta didžiausia sankcija už pakartotinį pažeidimą – 50 000 Eur.
Tad lošimų sektoriui siekiami nustatyti naujų baudų dydžiai, t. y. nuo 4 iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų, akivaizdžiai neatitinka nei konstitucinio proporcingumo principo, nei sveiko proto, nei viešo intereso.
Keletas pavyzdžių: už nevisiškai tiksliai matomą vaizdą per skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemą, už tai, kad klientas užsiregistravo ir lošė galimai būdamas užsienio valstybėje, ar už tai, kad lošėjas, tyčia pasinaudodamas kitam asmeniui priklausančia mokėjimo kortele, klaidindamas bendrovę ir keisdamas kortelės duomenis, atliko įmokas į savo sąskaitą, vienai lošimo bendrovių kiekvienu atveju skirta 15 000 Eur bauda, tačiau po įstatymo pakeitimo visos šios baudos siektų net po 2–3 mln. Eur, taigi didėtų net 130 kartų! Viena tokia bauda gali siekti dalies lošimų organizatorių metinį pelną, o dalies veiklą paversti nuostolinga.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui ir atitikti siekiamus teisėtus bei visuotinai svarbius tikslus, vadinasi, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti tinkama pusiausvyra, ir nuobaudos, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui, neleistinos.
Taigi nėra jokio realaus pagrindo didinti nustatytas baudas lošimų organizatoriams. Toks didinimas akivaizdžiai būtų nepagrįstas ir neproporcingas, kitaip tariant – naikinantis legalų verslą. Tad kokia reali valstybės siūlomo pakeitimų paketo esmė? Nauji apribojimai ir įpareigojimai, kurių efektas probleminio lošimo mažinimui – tik minimalus, o LPT gauna precedento neturinčius įgaliojimus intervencijoms į legalų verslą? Kol eilinį kartą griežtinate ir didinate baudas, nelegalūs operatoriai uždirba neapmokestinamus milijonus nesilaikydami jokių įstatymų.
