Į „Balsas.lt savaitės“ žurnalisto rankas pateko skandalinga medžiaga, kurioje dvigubos žmogžudystės užsakymu kaltinamas kaunietis įtariamas įsivėlęs į gatvės muštynes.
Atrodo, vienu turtingiausių Kauno žmonių laikomas Gintaras Skobas (gim. 1965 m.) priėjo liepto galą. Praėjusį pirmadienį vykęs verslininko, kaltinamo prieš dvidešimt metų suorganizavus dviejų nusikalstamos grupuotės atstovų nužudymą, teismo posėdis Vilniaus apygardos teismo salę pavertė intriguojančio trilerio scena.
Žinia pribloškė teisėją
Tą dieną teismas turėjo paskelbti, kad suėjus senaties terminui G. Skobui nutraukiama įvairiuose teismuose beveik septynerius metus nagrinėta baudžiamoji byla.
Tačiau G. Skobas išgirdo netikėtą žinią – teismas nusprendė kol kas nenutraukti jam iškeltos bylos, nes likus kelioms dienoms iki nutarties paskelbimo šio teismo pirmininkę Virginija Pakalnytę–Tamošiūnaitę iš Kauno pasiekė skandalinga medžiaga apie naujausią verslininko nusižengimą.
Ilgus metus apsukriai veikęs Kauno verslo elitui priskiriamas G. Skobas nuo 1992–ųjų rugpjūčio 30–osios vakaro kruvinojo išpuolio laikinojoje sostinėje, kai samdomo žudiko kulkos pakirto su Ramaškiniais siejamą Darių Steponavičių ir tik per plauką neatėmė gyvybės Vidmantui Urnikui, jokiose kriminalinėse istorijose nefigūravo.
Nors minėtame nusikaltime dalyvavęs buvęs G. Skobo bičiulis paliudijo, kad žudyti jam liepė būtent G. Skobas, pats verslininkas iki šiol viešumoje atkakliai neigė organizavęs ne iki galo atliktą dviejų asmenų likvidavimo operaciją.
Tada G. Skobui, ko gero, koją pakišo mūsų teisėsaugos bejėgiškumas ir nebaudžiamumas.
Dabar rezonansinės mafijos bylos kaltinamojo duobkasiu tapo 35 metų benamis Igoris Riazanovas, kurį, kaip skelbiama, milijonierius su keliais vyrais prieš keletą mėnesių gerokai aptalžė Kauno senamietyje.
Artimiausiu metu apleistuose pastatuose besiglaudžiančiam vargetai Kauno policija žada parūpinti apsaugą.
Verta prisiminti, kad nagrinėjant G. Skobo bylą netikėtomis aplinkybėmis į skandalingą kyšininkavimo istoriją pateko anksčiau kauniečio bylą narpliojęs dabar jau buvęs teisėjas Ryšardas Skirtunas, prieš kelias savaites netikėtai mirė buvęs advokatas Ipolitas Nekrošius, todėl pareigūnai nuogąstauja, kad kas nors neatsitiktų ir I. Riazanovui.
Siužetas – kaip kine
Kauno centro policijos komisariato pradėtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje teigiama, kad šių metų balandžio 24–ąją viename Rotušės aikštės 24 numeriu pažymėtame, tačiau jokios veiklos nevykdančiame objekte pasirodė du vyrai.
I. Riazanovas juos pamatė pastato viduje. Vargetai įstrigo, kad vienas iš netikėtų atvykėlių buvo žilstelėjęs ir elgėsi taip, tarsi žinotų, kur eiti ir ką daryti.
Kai pastogės neturintis vyras pasiteiravo, ką jie čia veikia, žilstelėjusysis atsakė, kad neturi ką su juo šnekėti. Netikėtų svečių nepabūgęs Igoris paprašė prisistatyti, tada žilasis vyras jį pastūmė ir pareikalavo artimiausiu metu išsinešdinti.
Tačiau Igoris įsibrovėliams pareiškė, kad pasišalins tik tada, kai jam tai lieps Lina (Lina Helstein – buvusi G. Skobo verslo partnerė, šiuo metu atkakliai su juo kovojanti dėl nuosavybės teisės į senamiestyje esantį pastatą, kuriame anksčiau veikė Kauno jaunimo pamėgti naktiniai klubai „Exit“ ir „Shtab“, – red. past.).
Netrukus po šios diskusijos Igoris iš atvykėlių sulaukė smūgių į įvairias kūno vietas: kojas, kaklą bei nugarą.
I. Riazanovas buvo nuvežtas į ligoninę, o Kauno verslininkė L. Helstein kreipėsi į Kauno centro policijos komisariatą, parašė pareiškimą dėl I. Riazanovo kūno sužalojimo ir pateikė kartu su pastarojo pareiškimu.
Daužė metaliniais laužtuvais
Antrą kartą „žilstelėjęs vyriškis“ atėjo vienas, atsirakino pastato duris ir susitikęs Igorį pasiteiravo, kodėl šis nesitraukia iš objekto.
Netrukus tarp vyrų įvyko susistumdymas. Vėliau Igoris bendraudamas su policijos tyrėjais prasitarė, kad įžūlus svečias pasirodė ir trečią kartą. Tai galėjo įvykti šių metų gegužės 2–ąją. Tąsyk „žilas vyras“ atėjo su penkiais palydovais ir smarkiai jį sumušė.
„Dėl netikėtai kilusio triukšmo išėjau į koridorių pažiūrėti, o du vyrai su metaliniais laužtuvais man sudavė į stuburo sritį. Tada pasipylė smūgių kruša. Man buvo suduota ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas. Kuris iš šių vyrų ir kiek kartų man trenkė, nurodyti negaliu, nes buvo prieblanda. Tik mačiau, kad tas vyriškis, kuris mane prieš šį įvykį kelis kartus gąsdino ir prašė išsikraustyti iš patalpų, nesmūgiavo. Jis stovėjo atokiau, o mušė kiti penki vyrai. Vyriškis, kuris man grasino, nėra žinomas, tačiau atpažinti galėčiau“, – netrukus po įvykio Kauno policijai pasakojo I. Riazanovas.
Liūdnai susiklostęs likimas
Informaciją apie šį ikiteisminį tyrimą teismui pateikė būtent L. Helstein. Kodėl? Kodėl ji nepabūgo tokios rezonansinės bylos ir paties G. Skobo?
„Šį veiksmą ir kitus ateities žygius darau ne G. Skobui už nugaros. Jis pats viešai deklaruoja tokius principus: kalbėkime apie klaidas, gal tada pavyks jas taisyti, nes daryti klaidų yra žmogiška, tačiau nežmogiška jas palikti. G. Skobas šią taisyklę taiko visiems, išskyrus save. Pradėjęs meluoti ir vogti iš savų (partnerių) to nepripažįsta ir klaidų netaiso. Tokiais atvejais sąskaitas galima suvedinėti sąskaitas brutaliai, tiesiogiai, bet aš esu teisinės valstybės šalininkė, kad ir kiek mėšlo būtų pilama ant teisėsaugos. Turėdama ilgų metų patirties teismų koridoriuose galiu drąsiai teigti, kad ten yra daug puikių teisininkų, bet į paviršių vis galvą iškiša kitokie ir prisidirba tiek, kad skamba garsiai. Būtent bendradarbiaujant su teisėsauga atvirai ir drąsiai atsiskleidžia, kurie teisėjai ir prokurorai yra dori. Turiu pagrindo manyti, kad prie šios bylos dirbę teisėsaugininkai būtent tokie ir yra“, – teigė šalies verslo ir švietimo sluoksniuose neblogai žinoma L. Helstein.
L. Helstein „Balsas.lt savaitei“ teigė, kad I. Riazanovo pasakojimu tvirtai tiki, mat namų netekęs vyras kurį laiką glaudėsi jos šeimos namuose ir nė vienam nekėlė rūpesčių.
Jau bemaž penkerius metus pastogės neturinčio I. Riazanovo gyvenimo istorija labai panaši į daugelio pasiturimai gyvenusių ir iki dugno nusiritusių žmonių. Šis vyras galėjo klestėti pirmais nepriklausomos Lietuvos metais.
Igorio tėvai buvo Kauno aukštuomenės sluoksniuose itin gerbiami ir pasiturintys kailininkystės verslo atstovai. Kaip pasakojo pats I. Riaznovas, šiandien gerai žinoma kailininkų atstovė ir prestižinių mados salonų ne tik Vilniuje, bet ir Milane iniciatorė anuomet neretai atvykdavusi įsigyti ruošinių iš jo močiutės.
Daugiau kaip prieš dešimt metų Igoris dirbo tais laikais Kaune klestėjusios įmonės „Aujama“ direktoriumi. Kai pašlijo verslas ir neteko artimųjų, kaunietis pradėjo girtauti, prabangų butą dėl svaigalų išmainė į bendrabutį, o galiausiai atsidūrė gatvėje.
Pastogės netekęs buvęs verslininkas I. Riažanovas pareigūnams pareiškė, kad buvo sumuštas, kaip manoma, G. Skobo iniciatyva (V. Bivainio nuotr.)
TIK FAKTAI
G. Skobas laikomas vienu turtingiausių Kauno žmonių.
Pirmąsyk G. Skobo byla Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėta dar 2006 metų gruodį.
2003–2004 metais Kriminalinės policijos biuro pareigūnams pirmąkart pradėjus ieškoti Daktarų gaujos aukų kapaviečių, visai atsitiktinai buvo išaiškintos ir rastos ne tik Kaune, bet ir visoje šalyje 1992–2000 metais veikusios Ramūno Kuzmino–Ramaškės banditų gaujos egzekucijų vietos, slaptos kapavietės.
Aptikti šiai grupei nusikaltusių, paskui nužudytų ir miškuose užkastų buvusių jos sėbrų kūnai. Tarp jų – ir žudiko D. Steponavičiaus lavonas.
Iš viso išaiškintos net 55 Ramaškės gaujos padarytos nusikalstamos veikos.
Byla išnagrinėta visose teismų instancijose. Šios gaujos nusikaltimų aplinkybės atskleistos tik dėl to, kad keli buvę grupuotės nariai ir tiesioginiai žmogžudysčių dalyviai atvirai prakalbo tikėdamiesi švelnesnės bausmės „už nuoširdų prisipažinimą“.
Laisvės atėmimo bausmėmis buvo nuteisti beveik visi Ramaškinių gaujos nariai.
Jiems priskiriamas senosios Žaliakalnio mafijos autoritetas Arikas Pastuškovas, pravarde Storas, iki šiol atlieka bausmę griežtojo režimo pataisos namuose.
Buvęs artimas Storo bičiulis Jonas Bielskis sutiko bendradarbiauti su teisėsauga ir atskleidė nemažai vertingų duomenų dabar baigiamoje nagrinėti Daktarų byloje.
Įspūdingais turtais garsėjančio G. Skobo pavardė gana dažnai minėta 1993–1995 metais, kai jis buvo vienas artimiausių skandalingai pagarsėjusio verslininko Arvydo Stašaičio bendražygių.
Tuomet G. Skobas su Daktarų gaujos banditų užsakytų smogikų 1996 metais balandį sušaudytu „Agoros“ prezidentu Sigitu Čiapu ir EBSW koncerno vadovu Gintaru Petriku priklausė vadinamajam Kauno kapitalistų elitui ir buvo įtrauktas į turtingiausių šalies verslininkų dešimtuką.
Su A. Stašaičiu G. Skobas įkūrė „Lietūkio“ banką, kuris vėliau bankrutavo. Kur kas sėkmingiau jam sekėsi prekiauti spalvotuoju metalu ir dalyvauti privatizuojant Kauno centre įsikūrusias įmones.
G. Skobas iki šiol vadovauja Lietuvos jaunųjų verslininkų sąjungai, kurią įkūrė 1993 metais, ir priklausė įvairioms šalies verslo asociacijoms. Vienoje jų – „ICC Lietuvoje“ – jis buvo įtrauktas į tarybą bei valdybą.
2003 metų lapkritį už nuopelnus kuriant teigiamą Lietuvos įvaizdį G. Skobas buvo apdovanotas „ICC Lietuvos“ garbės ženklu.
