Lietuvos kriminalinės policijos biuro organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinių pareigūnai į paveikslų saugyklas ir muziejus yra sugrąžinę šimtus žinomų dailininkų kūrinių, vis dėlto nemažai jų nesurasta iki šiol.
Skulpūra Austrijoje
Ketvirčiu milijono litų įvertintą XVI amžiaus medinę skulptūrą iš R. Mikutavičiaus kolekcijos „Prisikėlęs Kristus“ prieštaringos reputacijos verslininkas vilnietis Juozas Edvardas Petraitis 2001-aisiais be leidimo išvežė į Danijos sostinę Kopenhagą. Tą antikvarinę skulptūrą jis buvo nusipirkęs iš kunigo R. Mikutavičiaus sesers ir kurį laiką laikė savo bute Vilniuje. Žinojo, kad šiai skulptūrai išgabenti iš Lietuvos būtinas Kultūros paveldo departamento leidimas, bet nesistengė jo gauti, todėl prokurorai jam buvo pateikę kaltinimus dėl kontrabandos.
Vis dėlto teismas, remdamasis liudytojų parodymais ir kita medžiaga, konstatavo, kad J. E. Petraitis galėjo būti tikrasis skulptūros pirkėjas, bet esant prieštaringiems duomenims negalima daryti išvados, kad būtent jis tą skulptūrą išgabeno iš Lietuvos.
Šiaip ar taip, vėliau skulptūra „Prisikėlęs Kristus“ atsidūrė Švedijos uostamiestyje Geteborge ir atiteko stambiam prekiautojui persiškais kilimais. Po kurio ši skulptūra laiko grįžo į Daniją – nurodžius legalų įsigijimo pagrindą, buvo pateikta Bruno Rasmuseno aukcionų namams. Kone 500 metų senumo 83 centimetrų aukščio medinę skulptūrą aukcione įsigijo Austrijos pilietis.
Paveikslai sugrįžta
Tęsdami pagrobtos R. Mikutavičiaus kolekcijos paiešką, Lietuvos kriminalinės policijos biuro organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinių pareigūnai 2008 metais sulaikė grupę asmenų, kuri ruošėsi kontrabandos būdu iš Lietuvos išgabenti vertingiausią tos kolekcijos dalį. Paveikslus planuota išgabenti į Rusiją, Lenkiją ir Vokietiją.
Kratų metu Kaune ir Vilniuje rasti nepažeisti ir neapgadinti 9 pagrobtieji iš R. Mikutavičiaus paveikslai. Tarp jų – XVI amžiaus italų dailininko Paolo Veronezės „Mirusio Kristaus apraudojimas“, nežinomo XVIII amžiaus Lietuvos dailininko „Nežinomos moters portretas“, to paties amžiaus dailininko Johano Konrado Zėkaco „Kristus su mokiniais“.
2011 metų balandžio mėnesį kartu su Latvijos kriminalinės policijos vyriausiosios valdybos pareigūnais įvykdžius bendrą tarptautinę operaciją, Rygoje surasta itin vertinga vaza iš R. Mikutavičiaus kolekcijos.
Liko tik nuotraukos
Vis dėlto 34 meno vertybės, kurios priklausė nužudytam kunigui, vis dar nerastos. Jų vertė − beveik milijonas litų. Manoma, kad tie meno kūriniai tuoj pat po R. Mikutavičiaus nužudymo, dar 1998-ųjų vasarą, slapta buvo išgabenti į Vokietiją, kurioje gyveno V. Belecko žmonos Onos Daujotienės artimieji. Kriminalinės policijos biuro organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinių pareigūnai toliau vykdo pavogtų vertingų meno vertybių kolekcijos paiešką, tad tikisi surasti ir likusią jos dalį. Dabar tuos kūrinius galima pamatyti policijos internetinėje svetainėje, kurioje yra ir kitų Lietuvoje ir kitose šalyse pavogtų meno vertybių nuotraukos.
Tebeieškomi 4 paveikslai, kurie buvo pagrobti 2009-ųjų rugpjūtį Utenos rajono Šeimaties kaime įsibrovus į Vokietijos piliečiui priklausančią sodybą. 2008 metais iš Druskininkų „Eglės“sanatorijos buvo pavogti 6 paveikslai. Metais anksčiau Kaune iš Vytauto Didžiojo universiteto patalpose surengtos parodos stendo buvo pagobti trys tekstilininkės Kristinos Čyžiūtės meniniai interjeriniai darbai, o iš Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos buvo pavogta 30 Kristijono Miliūno tapybos darbų. Aišku, tie kūriniai nekainuoja milijonų, bet vis tiek ir savininkams, ir autoriams jie yra vertingi.
Suklastotas Čiurlionis
Kai jau šio straipsnio pirmoji dalis buvo išspausdinta, mus pasiekė žinia, kad Paryžiaus aukcionų namuose „Artcurial“ parduodamas suklastotas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslas „Paukštis ir vaikas“. Įtarimą dėl paveikslo autentiškumo sukėlė jo dešiniajame apatiniame kampe esantis dailininko parašas. Mat M. K. Čiurlionis beveik niekada nepasirašinėjo savo kūrinių. Kai ekspertai nustatė, kad paveikslas – tikrai klastotė, jis buvo išimtas iš aukciono.
Paryžiaus aukcionui pateiktos neva M. K. Čiurlionio pastelės „Paukštis ir vaikas“ laukiama kaina buvo nurodyta nuo 8000 iki 10 000 eurų (litais – nuo 27 600 iki 34 500). Įdomu tai, kad iki šiol M. K. Čiurlionio paveikslai nebuvo parduodami aukcionuose, todėl nebuvo žinoma ir jų rinkos kaina. Jie buvo vertinami remiantis draudimui pateikiamomis sumomis. Pavyzdžiui, 1909 metais nutapytas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslas „Rex“ buvo įkainotas milijonu eurų (3 mln. 450 000 litų). Jį vertinant buvo atsižvelgta į tai, kad tai nacionalinis paveldas, unikalus darbas. Brangiausias Lietuvoje taikomosios dailės darbas yra Didžioji, arba Goštautų, monstrancija iš Vilniaus katedros lobyno kolekcijos. Prieš keletą metų lobyno kolekciją vežant į parodą Varšuvos pilyje, Didžioji monstrancija buvo įvertinta milijonu eurų (3 mln. 450 000 litų).
Nukenčia banyčios ir cerkvės
Teisėsaugininkai meno kūrinių vagystes skirsto į 4 kategorijas. Tai muziejinių vertybių vagystės; bažnytinių vertybių vagystės; vagystės iš kolekcininkų ir visų kitų žmonių, vertinančių meną (juridine kalba tariant, fiziniams asmenims priklausančių vertybių ir jų kolekcijų vagystės); mažosios architektūros vertybių (kryžių, koplytstulpių, koplytėlių) vagystės.
Kolekcininkai dažnai praranda tas vertybes, kurios turi paklausą užsienyje. Lietuvoje kolekcininkai pažįsta vienas kitą, tad jeigu koks nors vagis ir pasiūlo ką nors pirkti, greitai būna išaiškintas. Dėl tos lietuvių dailininkų paveikslai irgi vagiami retai, nes užsienyje jie nėra žinomi ir jų darbai neturi paklausos. Tad jei koks vagis diletantas, viena ausimi girdėjęs apie tūkstančius kainuojančius paveikslus, jais susigundo, tai pavogęs neturi kur dėti.
Dažnesnės būna vagystės iš maldos namų. Šiaip jau bažnyčiose, cerkvėse, kitose religinių bendruomenių šventyklose esančios meno vertybės turėtų būti inventorizuotos, tačiau tų kultūros vertybių apsauga dar nėra gera. Apie tai galima spręsti ir iš gaisrų, kilusių bažnyčiose. Po gaisro Tytuvėnų bažnyčioje ir bernardinų vienuolyno ansamblyje pasigesta 60 kultūros vertybių, iš kurių 24 įtrauktos į Kultūros vertybių registrą. Paštuvos bažnyčios gaisre sudegė 8 paveikslai, iš kurių 3 buvo vertingi, pripažinti kultūros vertybėmis (tiesa, neatmesta versija, kad paveikslai galėjo būti išnešti, o tada bažnyčia padegta).
Nuo vagių dažniausiai nukenčia cerkvės – iš jų vagiamos ikonos. Vagystes iš katalikų bažnyčių skatina visuomenėje paplitusi nuomonė, jog ten laikomi liturginiai indai esantys pagaminti iš brangių metalų, kuriuos galima parduoti ne kaip meno vertybes, o kaip retuosius metalus. Tačiau pavagiami ir altorių kryžiai, žvakidės, paveikslai. Ne kartą ir ne du vagys yra įkliuvę.
Net dvejus metus per Kalėdas buvo apvogta Trakų bažnyčia. Pirmą kartą buvo išlaužtos aukų dėžutės, antrąsyk nulupta metalinė suknelė, puošusi stebuklingu laikomo Marijos su kūdikiu paveikslo reprodukciją, taip pat nulupta paauksuota karūna nuo Marijos su šventuoju Dominyku paveikslo. Metalinę suknelę policijai pavyko surasti, o karūnos likimas iki šiol nežinomas.
Šiluvos bažnyčia buvo apvogta 2003 metais per Kalėdas. Naktį įsibrovę asmenys pagrobė dvi XVII amžiuje nežinomo dailininko tapyto paveikslo „Dievo Motina su kūdikiu“ aptaisų karūnas ir auksinę sagę, taip pat pasiėmė bažnyčios aukų dėžutę su dvidešimčia litų. Karūnos buvo pagamintos iš aukso, sidabro, vario ir geležies. Pavogtoji Dievo Motinos mažoji karūna su kalnų krištolo akmeniu svėrė 298,5 gramo, o kūdikio karūna su žalsvo kvarco akmeniu – 112,6 gramo. Tos vertybės spalvotųjų metalų supirktuvėje galėtų kainuoti iki 10 000 litų, bet jų istorinė, kultūrinė, religinė vertė daug didesnė. Šias vagystes įvykdęs vilkaviškietis buvo nuteistas, tačiau likimas jam lėmė dar sunkesnį atlygį – jis susirgo nepagydoma onkologine liga.
Paprastai duomenys apie visas meno vertybių vagystes perduodami Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Muitinės departamentui, taip pat kaimyninėms užsienio valstybėms – tiesiogiai arba per Interpolą. Jeigu pavogtos meno vertybės istorinė, kultūrinė, meninė ar materialinė vertė yra labai aukšta, visa informacija apie ją (nuotraukos, aprašymas) nedelsiant perduodama į Interpolo centrinę duomenų bazę. Visą informaciją apie didžiąją dalį dingusių meno kūrinių galima rasti internete adresu: www.policija.lt/kuriniai.
PABAIGA (Pradžia „Akistatos“ Nr. 21)
Petras KURMELIS
