Dėl biurokratinių kliūčių sezoniškumo keliamomis bėdomis besiskundžianti Palanga jau neteko apie 40 mln. litų vertės investicijų į poilsio ir paslaugų infrastruktūros plėtrą. Dar šimtas tam skirtų milijonų ketvirtus metus yra užstrigę dėl prokurorų inicijuoto bylinėjimosi teismuose, kurio pagrindas – specialusis paminklosauginis kurorto centrinės dalies planas, neskundžiamu teismo sprendimu pripažintas tik rekomendaciniu dokumentu, neatitinkančiu norminių teisės aktų reikalavimų, rašo „Vakarų ekspresas“.
Ketvirtadienį Vyriausiasis administracinis teismas turėjo svarstyti apeliacinį Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį, kuriuo prašoma panaikinti Palangos savivaldybės teisės aktus, leidusius pradėti statybas S. Nėries gatvėje. Klaipėdos apygardos administracinis teismas šį ieškinį, kurį palaikė ir paveldosaugininkai, buvo atmetęs kaip nepagrįstą. Tačiau istorijoje taškas ketvirtadienį dar nebuvo padėtas – teismas atidėjo bylos nagrinėjimą. Naujas posėdis gali būti surengtas tik gegužę arba birželį.
2007-ųjų rudenį Palangos savivaldybė išdavė leidimus bendrovei „Pinus Proprius“ buvusio baseino „Jūratė“ vietoje, S. Nėries gatvėje, statyti didžiausiu kurorto viešbučiu su 210 numerių turėjusį tapti statinį. Komplekse taip pat turėjo įsikurti SPA sveikatingumo centras, lauko baseinas ir kt.
Tačiau jau prasidėjus statyboms, 2008-ųjų gegužę, į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo kreipėsi Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras. Jis paprašė naikinti visus savivaldybės patvirtintus teisės aktus, kuriais remiantis buvo pradėta statyba. Esminis motyvas – 1995 m. M. Ptašek projektavimo firmos parengtame specialiajame paminklosauginiame kurorto plane nurodyta, kad šioje vietoje galimas teritorijos užstatymo tankumas – 20 proc., o pasatų aukštingumas – 2 aukštai su mansarda. Tuo metu verslininkai čia planavo statyti pastatus, kurių aukštis sieks nuo 2 iki 5 aukštų, o užstatymo tankumas – 35 proc.
Prokurorų reikalavimus palaikė byloje trečiuoju asmeniu buvę Kultūros paveldo departamento (KPD) atstovai – Klaipėdos paveldosaugininkai.
Tuo metu taip pat trečiuoju asmeniu byloje buvę „Pinus Proprius“ atstovai akcentavo, kad rengiant detalųjį sklypo planą buvo nuolatos konsultuojamasi su atsakingais KPD specialistais, tad jis buvo suderintas su šia institucija. Suderino planą ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas. Taip pat akcentuota, kad naujieji statiniai aukščiausioje jų vietoje bus tik 95 cm aukštesni nei senasis baseino pastatas, o užstatymo tankumas bus tik 1,5 proc. didesnis nei buvęs.
Bylos nagrinėjimas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme užtruko iki pernai metų spalio. Tiek daug laiko prireikė dėl to, kad „Pinus Proprius“ iniciatyva šiame teisme buvo pradėta nagrinėti byla dėl Palangos specialiojo paminklosauginio plano teisėtumo.
Klaipėdos teismas 2009-ųjų kovą konstatavo, kad šis planas negalėjo būti taikomas nuo jo priėmimo dienos. Šis sprendimas apeliacine tvarka buvo apskųstas ir pasiekė Vyriausiąjį administracinį teismą, kuris bylą nagrinėjo iš esmės. Jis po metų konstatavo, jog šis planas yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra norminis administracinis teisės aktas. Tad juo galima vadovautis, bet tai neprivalu. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad paminklosauginio plano sprendiniai prieštarauja Palangos miesto generaliniam planui.
Paaiškėjus šioms aplinkybėms, Klaipėdos apygardos administracinis teismas pernai spalio 15 d. prokurorų ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Tačiau jie šį sprendimą apskundė Vyriausiajam administraciniam teismui.
„Verslininkai tenkina ne viešąjį, bet ekonominį interesą. Specialiuoju paminklosauginiu planu buvo sukurta Palangos ateities vizija, sauganti kultūros paveldą nuo kurorto urbanizavimo. Šios vizijos laikosi ir senosios Palangos dalies užstatymą prižiūrintis Kultūros paveldo departamentas. Net jei ši vizija tėra pripažinta kaip rekomendacija“, – spaudai apie savo motyvus yra teigęs byloje dalyvavęs prokuroras Aivaras Vėlutis.
Bendrovės „Pinus Proprius“ vadovas Marius Baltramiejūnas „Vakarų ekspresui“ sakė, kad į visą projektą buvo numatyta investuoti apie 90–100 mln. litų. Iki šiol jau investuota per 20 mln. litų – įsigyta žemė, atlikti senojo pastato griovimo darbai, projektuotas naujasis kompleksas, atlikta dalis naujų statybos darbų.
„Jei bus priimtas galutinis mums palankus sprendimas, toliau tęsime projektą. Manau, kad dar šiemet tęstumėme statybas. Turime galiojantį susitarimą su galimu viešbučio operatoriumi“, – sakė M. Baltramiejūnas.
Kiek bendrovė jau patyrė nuostolių dėl užsitęsusio bylinėjimosi proceso ir ar žada bylinėtis dėl jų atlyginimo sėkmingos teisminio proceso baigties atveju, pokalbininkas dar nenorėjo komentuoti.
Į panašią, bet kur kas liūdniau pasibaigusią situaciją Palangoje buvo patekusi bendrovė „Baltijos aktima“, ketinusi šalia J. Basanavičiaus gatvės esančiuose sklypuose taip pat statyti SPA centrą su viešbučiu. Investicijos vertintos 40 mln. litų.
2006-ųjų liepą Palangos miesto taryba „Baltijos aktimai“ leido rengti detalųjį planą. Reabilitacijos centras, SPA gydyklos, viešbutis, konferencijų centras, sporto ir sveikatingumo centras, restoranas ir kavinė turėjo išdygti sujungus du greta esančius sklypus, kuriuose yra mineralinio vandens gręžiniai, sovietiniais laikais aptarnavę „Jūratės“ gydyklas.
Tam, kad šis objektas atsirastų J. Basanavičiaus gatvėje, reikėjo specialiojo paminklosauginio plano korektūros. Būtent ties šia vieta verslininkai ir „įstrigo“: paveldosaugininkai buvo įsitikinę, kad tik jie gali būti šio plano pakeitimo organizatoriai, tačiau tą patį apie save galvojo ir kurorto savivaldybė.
Ieškodami išeities iš susidariusios situacijos tiek „Baltijos aktima“, tiek Palangos savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas buvo kreipęsi į tuometinį kultūros ministrą Remigijų Vilkaitį. 2009-aisiais gautas ministro atsakymas verslininkams suteikė vilčių – buvo nurodyta, jog specialiojo plano pakeitimų organizatorius turėtų būti būtent savivaldybė. Nepaisant to, paveldosaugininkai atsisakė padėti savo parašus po reikiamais dokumentais.
