Andriaus Kubiliaus Vyriausybės 2009 metais itin reklamuotas ekonomikos skatinimo planas, turėjęs ištraukti Lietuvą iš krizės, patyrė fiasko. Šalį savo piniginėmis gelbėjo tarnautojai, darbininkai, pensininkai. O 4 mlrd. litų, apie kurių įliejimą į šalies verslą tada taip optimistiškai kalbėjo konservatoriai, Lietuva nė nepajuto, pinigai tarsi kažkur išgaravo.
Po naktinės mokesčių reformos bandydami gaivinti nokautuotą verslą nuo 2009-ųjų pradžios konservatorių lyderis, tuometinis premjeras A.Kubilius ir ūkio ministras Dainius Kreivys garsiai svajojo apie milijardines injekcijas. Jos buvo žadamos tų metų pabaigoje.
Plano siūlytojai dėstė apie kreditų rinkos atgaivinimą, ES struktūrinės paramos panaudojimo supaprastinimą, darbo vietų išsaugojimą pradėjus renovaciją, verslo aplinkos gerinimą, užsienio investicijų pritraukimą. Ir efekto, žadėta, ilgai laukti nereikės.
Iš kur gaus visus pinigus, svajotojai neatskleidė. Atviriau kalbėjo, kad porą milijardų atseikės ES struktūriniai fondai. Tačiau paaiškėjo, kad teks dar ir skolintis. Netrukus užatlantėje pavyko sėkmingai išplatinti Vyriausybės obligacijų už 1,5 mlrd. JAV dolerių (3,85 mlrd. litų).
2015 metais šias obligacijas teks išpirkti. Tačiau mokėsime jau 5 mlrd. litų, juos, žinoma, vėl teks skolintis.
Nors tada iš televizorių kalbančios valdančiųjų galvos operavo milijardais, dešimtimis tūkstančių žadamų sukurti darbo vietų, Valstybės kontrolė beveik po metų padarė išvadą – svajonės toli nuo realybės.
Tuomet ūkio ministras D.Kreivys rado pasiteisinimą. Esą 2009-ieji buvo tokie sudėtingi Lietuvos ekonomikai, kad nebuvo realu tikėtis smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros. Tad pagerėjimą D.Kreivys nukėlė ateičiai.
Apie minėtąjį ekonomikos skatinimo planą seniai niekas nebekalba. Taigi kur tie milijardai ir kokios naudos jie davė?
„Ar matote, kaip šiandien gyvena mūsų verslas, tai tokia ir nauda“, – „Respublikai“ atsakė buvusios ir šios kadencijos Seimo Ekonomikos komiteto narys Kęstutis Daukšys.
Seimo narys sako, kad tada buvo padaryta lengvatų viliojant užsienio bendroves, tačiau kai kurios ir iki šiol į Lietuvą neatėjo. Kitos atėjo, čia dirba, bet efektas, anot K.Daukšio, labai nežymus. O savo verslui pagalbos ratas nebuvo mestas.
„Tarp idėjos ir įgyvendinimo yra vienas dalykas – reikia mokėti tai praktiškai padaryti, – kalbėjo parlamentaras. – Kas atsitiko su renovacija, tas pats atsitiko ir su verslo skatinimu. Nebuvo galima gauti banko paskolų, buvo sumažėjęs vartojimas, bet, reikia pripažinti, kai kurios įmonės gavo. Gavo tos, kad būtų galima garsiai pasigirti, jog pasikvietėme. Bet verslui teigiamo poveikio iš tikrųjų nebuvo. Jeigu gerai prisimenu, net pusės pinigų nebuvo panaudota“.
Jaunius POCIUS
