Milijardas litų - tiek, o gal net ir daugiau, ekspertų skaičiavimais, kasmet Lietuva praranda dėl neskaidrių viešųjų pirkimų.
Tokią sumą, kasmet sumokamą kyšiams per viešuosius pirkimus, nurodė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas, vadovaudamasis naujausiais tyrimais, rašo „Respublika“.
Viešųjų pirkimų tarnybos, kuri turėtų prižiūrėti viešuosius pirkimus, viršininko Rimgaudo Vaičiulio „Respublika“ paklausė, kokį įspūdį jam daro tokie skaičiai. Pasirodo, jokio.
- Ar jums buvo naujiena toks astronominis skaičius?
- Tas skaičius yra menamas ir niekur neįrodytas.
- Ar tai buvo jums naujiena?
- Ne, nebuvo, kadangi ne pirmą kartą kalbama, kad viešieji pirkimai neskaidrūs. Tik manipuliuojant tokiais skaičiais vieną kartą vienaip sakoma, kitą kartą kitaip. O koks jis iš tikrųjų - Dievas žino.
- Kurios sritys pažeidžiamiausios?
- Sociologinė apklausa patvirtino - statyba, ryšiai, informacinės technologijos, keliai ir energetika. Ir kitos vietos pažeidžiamos, bet pirmiausia - statyba.
- Pripažindamas, kad pirkimai neskaidrūs, kaip savo srities specialistas, gal galėtumėte bent apytikriai pasakyti, kiek valstybė netenka dėl permokų?
- Negaliu to pasakyti. Čia turi būti lygūs dalykai. Reikia paimti tokį patį pirkimą, kitą tokį patį ir žiūrėti. Oi, čia daug veiksnių veikia - laikas, konjunktūra, rinka. Čia reikia specialių tyrimų.
- Pagal įstatymą, matydama pažeidimus, tarnyba gali stabdyti viešųjų pirkimų konkursus. Kiek pernai konkursų sustabdyta?
- Dabar tikrai neturiu tokių duomenų po nosimi.
- Konkursų per metus būna 9 tūkstančiai, o kiek patikrinate?
- Pernai įvertinome daugiau kaip 540 pirkimo dokumentų pagal informaciją, pagal savo pasirinktą metodiką ir davėme daugiau kaip 700 sutikimų atmesti pasiūlymus arba nutraukti pirkimo procedūras. Sudėjus išeina daugiau kaip 1200. Juk viską reikia perkratyti ir įvertinti.
- Kaip atsirenkate, ką tikrinti?
- Yra metodika. Kasdien šalyje vyksta 40-50 konkursų. Ką jūs siūlote, kurį dabar imti?
- Visus.
- Dėkui Dievui. Kas iš to? Kažkada mūsų klausė, kiek reikėtų žmonių norint patikrinti visus viešuosius pirkimus. Buvo suskaičiuota - apie 200 ar kiek. Nesąmonė. To nereikia. Kadangi ir ne visi nusikaltimai ištiriami. Reikia tendencijas laikyti už uodegos.
- Bet įtarimų gali kelti didelė kaina.
- Sakot, kaina. Pirmiausia perkančioji organizacija turi matyti, kad kaina netinkama, tai ji atmeta. Ji turi savo finansavimą. Kalbėkime apie statybą. Be projektų įmonė negali skelbti konkurso. Ji negali net apsiginti lėšų. Mano nuomone, didžiausia korupcija - kai neturint nieko lėšas kažkaip apsigina ir gauna konkursui. Kaip tai įrodo, neturiu supratimo. Be pagrindimo dokumentais to neturėtų būti.
- Esate minėjęs, kad pernai daugiau nei 20 vadovų buvo nubausta dėl pirkimų pažeidimų. Ar ne per mažai, turint galvoje kontekstą, apie kokias kyšiams skiriamas sumas kalbama?
- Mes taip nemanome. Nes norint nubausti pirma reikia išsiaiškinti, kad jis tikrai kaltas. Tokių bylų, kad reikėtų bausti, mes nei pritempiame, nei papildomai ieškome. Jei iš mūsų tikrintų, vertintų konkursų, gautos informacijos tikrinimo matyti, kad jie verti to, tai atitinkamai ir buvo nubausti.
- Įtarusi korupciją tarnyba privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas. Kiek pernai konkursų atidavėte teisėsaugininkams ir už ką?
- Daugiau kaip 20. Atiduodame, kai matyti, kad labai orientuotasi į kažkokį tiekėją. Kai pirkimo dokumentuose vienokios sąlygos surašytos, o vertinant pradeda keisti sąlygas lyg specialiai kažkam. Daug elementų yra.
- Ką daryti, kad tų permokų nebūtų?
- Permokų? Ką jūs turite omeny sakydamas „permoka“?
- Valstybės įmonės, pirkdamos paslaugas ar prekę, permoka.
- O kas nustatė, kad permoka? Iš kur jūs tą ištraukėte?
- Vadovaudamasis logika, už ką duodamas kyšis.
- Aš nežinau, už ką duodami kyšiai. Jeigu pirmiausia jie iš viso duodami. O jeigu ir duodami, tai iš kur aš žinau, už ką duodami ir kaip. Mes galime taip interpretuoti ir tokių svajonių prisigalvoti. Taip galima nueiti labai toli.
Komentaras
Vytas Rimkus
Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas
Atlikus sociologinius tyrimus dėl viešųjų pirkimų skaidrumo nustatyta, kad 19 proc. apklaustų verslo atstovų pasakė, jog jiems teko mokėti arba jie buvo girdėję apie tai, kad reikėjo mokėti nuo 5 iki 10 proc. pirkinio sumos. „Transparency International“ atstovas nustatė tokį skaičių: per metus Lietuvoje viešiesiems pirkimams išleidžiama per 13 milijardų litų, ir jeigu visi iki vieno viešieji pirkimai buvo neskaidrūs, tai kyšiams išleista nuo 650 milijonų iki 1,3 milijardo. Bet aišku, kad 100 proc. pirkimai nėra korumpuoti. Kad prarandama daug, neabejotina. Ar milijardas yra reali suma? Suskaičiuoti sudėtinga.
Bet reikia turėti galvoje, kad prarandama ne tik kyšio suma, bet ir tam tikras permokėjimas už nepagrįstai brangią paslaugą. Tendencijos tokios - kai perka valstybė, pirkinys kainuoja brangiau negu perkant privačiai kompanijai. Taip žiūrint praradimai yra dideli.
Jaunius Pocius
