Į stovyklą jau atvyko pirmieji pažeidžiamoms visuomenės grupėms priklausantys migrantai. Čia jų turėtų būti apgyvendinta 400.
Vaikus mokys lietuvių kalbos
Ministrė sako, kad pirmieji į stovyklą atvykę migrantai yra supažindinami su gyvenimo sąlygomis, testuojami dėl COVID-19.
„Nameliai gal atrodo kuklūs, bet tai yra šiltos patalpos, stogas virš galvos, būtiniausios priemonės, šilti drabužiai, taip pat šitame centre vaikai bus aprūpinti užimtumu ir švietimu. Nuo spalio 1 d. jie pradės mokytis lietuvių kalbos. Pabėgėlių priėmimo centras tam yra pritaikytas, yra patalpos, kuriame ir klasės, vaikai išsilavinimą galės gauti čia“, – spaudos konferencijoje kalbėjo M. Navickienė.
Ministrė teigė, kad kiekvienas vaikas turi turėti teisę į švietimą, todėl nuspręsta migrantų vaikus mokyti lietuvių kalbos.
„Tas laikas, kurį jie praleidžia nesvarbu, kokioje šalyje, neturi nueiti veltui. Mokytis kalbos reiškia turėti kažkokį išsilavinimą. Pirmiausia, ką galime pasiūlyti vaikams, yra lietuvių kalbos mokymas“, – sako M. Navickienė.
Pabėgėlių priėmimo centro vadovė Beatričė Bernotienė sako, kad bendrai Pabėgėlių priėmimo centro stacionariuose pastatuose gyvena 300 migrantų. Apie 60 proc. gyventojų yra vaikai. Didelė dalis mokyklinio amžiaus.
Pasak B. Bernotienės, lietuvių kalbos ugdymas vaikams bus organizuojamas ir stacionariose patalpose, ir stovykloje.
„Bus organizuojami mokymai, trys pamokos per dieną lietuvių kalbos, plius papildomai neformalus švietimas. Ugdymu rūpinasi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, mokytojus įdarbina Vilniaus lietuvių namai. Bus organizuojamas mokymas keliomis pamainomis“, – spaudos konferencijoje teigė B. Bernotienė.
Jau yra įrengtos penkios mokymo klasės, kur vaikai mokysis.
Per savaitę atvyks 40–50 migrantų
Rukloje migrantus bus siekiama apgyvendinti pagal jų religinius įsitikinimus ir taip vengiant galimų konfliktų.
„Tikiuosi, kad šitos sąlygos bus orios“, – teigė M. Navickienė.
Šiuo metu migrantų apsauga rūpinasi Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), tačiau, pasak ministrės, jau yra paskelbtas pirkimas apsaugos paslaugai gauti.
„Kai pirkimas bus pasibaigęs ir paaiškės, kokia saugos bendrovė saugos šią teritoriją, ji privalės išpildyti reikalavimus, kurie nustatyti pirkimo sąlygose“, – teigė M. Navickienė.
Ministrė tikina, kad migrantai iš miestelio išeiti niekur negalės, visos veiklos bus organizuojamos vietoje, šalia veiks ir medicinos punktas.
Ruklą antradienį turėtų pasiekti 40 migrantų. Iš karto atvežti didesnį skaičių negalima, nes migrantus reikia ištirti dėl koronaviruso, informuoti ir įkurdinti. Planuojama, kad visi 400 žmonių bus apgyvendinti per savaitę, kasdien čia atvežant apie 40–50 migrantų.
Kiekvienam asmeniui – 77 eurų išmoka maistui
Ministrė tikina, kad nameliai atitinka higienos normas, bazinės sąlygos migrantams bus užtikrintos. Miestelyje veiks dušai, yra įkurtos virtuvėlės, parduotuvėlė, kur migrantai galės pirkti maisto produktų.
Parduotuvės savininkai yra verslininkai iš Jonavos. Parduotuvėje, pasak B. Bernotienės, bus galima nusipirkti įprastų prekių – žalios mėsos, daržovių, birių produktų, vaisvandenių ir t.t. Maitinimas migrantams čia tiekiamas nebebus, gamintis jie turės patys.
„Maitinimas nebebus tiekiamas, išmokama kiekvienam pašalpa 77 eurai, mokama pašalpa šeimai. Už tuos pinigus jie maitinsis ir gamins maistą sau įrengtose virtuvėse“, – sako B. Bernotienė.
„Vienas iš sprendimų buvo įrengti šaldytuvus atskirai kiekvienai šeimai, kad žmogus galėtų jaustis saugus ir turėti savo maisto produktus. Labai svarbu, kad turime personalą. Turime darbuotojų, profesionalų ir socialiniai darbuotojai teikia daug dėmesio, mes kiekvieną dieną diskutuojame jei kyla problemos, kaip galime tai išspręsti, kad visi būtų ramūs, patenkiti, kad būtų minimali rizika neramumas“, – priduria B. Bernotienė.
Pasak M. Navickienės, kiekvienam asmeniui bus suteikiama 77 eurų dydžio išmoka per mėnesį, už kurią migrantai turės pirkti ir gamintis maistą.
„Tai yra pažeidžiamos grupės, manome, kad Maisto gaminimas yra viena iš veiklos formų, kur žmonės gali patys gamintis tokį maistą, kokį mėgsta ir kad tai būtų jų vaikams pagal jų poreikius pritaikytas maistas“, – teigė M. Navickienė.
Pasak B. Bernotienės, stovykloje yra įrengtos aštuonios virtuvės, kur migrantai galės gaminti maistą.
Tiksliai nežinoma, kiek Rukloje gyvens vaikų. Bendrai Lietuvoje šiuo metu jų yra 1300.
„Kiek bus Rukloje, galutinio skaičiaus pasakyti negaliu. Pažeidžiamos grupės yra vežamos su šeimomis, ten yra skirtingas skaičius, matysime savaitės pabaigoje“, – sakė M. Navickienė.
Stovyklos Rukloje įrengimas valstybei kainuoja apie 1,5 mln. eurų metams.
„Mes nuomojame visą paslaugą, ne tik namelius, bet ir skalbimo paslaugą, skalbimą, šiukšlių išvežimą ir kitus dalykus“, – sako M. Navickienė.
Planuojama, kad viename namelyje gyvens viena šeima. Nameliai bus šildomi elektra.
Migrantai perkeliami į Ruklą
Į Ruklą jau perkeliami pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms priklausantys migrantai.
Čia įrengtoje stovykloje bus apgyvendinta apie 400 žmonių, jie įsikurs konteineriniuose nameliuose, panašiuose į tokius, kokie šiuo metu yra įrengti migrantų stovykloje Medininkuose, BNS sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas viešiesiems ryšiams Tomas Kavaliauskas.
Į Lietuvą šiemet neteisėtai atvyko 4,1 tūkst. migrantų, daugiau kaip pusę jų, ministerijų duomenimis, sudaro pažeidžiami asmenys: šeimos su vaikais, neįgalieji.
Rukloje migrantai bus apgyvendinami išplėstame Pabėgėlių priėmimo centrą, kuriame iki šiol gyveno 300 asmenų.
Migrantus perkelti yra planuojama per rugsėjį.
Atmesta per 560 migrantų prieglobsčio prašymų, iš šalies išvyko 130 asmenų
Šalies institucijos išnagrinėjo ir atmetė 562 neteisėtų migrantų prašymus suteikti politinį prieglobstį, nuo metų pradžios 130 jų jau išvyko iš šalies, teigia Vidaus reikalų ministerija.
Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei antradienį Seime rengiantis apžvelgti priemones, kurių buvo imtasi kilus neteisėtos migracijos krizei, ministerija informavo, kad į Lietuvą, nuo rugpjūčio pradėjus taikyti migrantų apgręžimą Baltarusijos pasienyje, nebuvo įleista apie 2,4 tūkst. asmenų. Iš daugiau nei 4,1 tūkst. patekusiųjų į šalį per 2140 pateikė prašymus dėl prieglobsčio.
„Šiuo metu situacija pasienyje stabilizuota, tą pavyko padaryti koordinuojant veiksmus tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu, nepaisant kaimyninės šalies nedemokratinio režimo pastangų panaudoti neteisėtą migraciją kaip politinio spaudimo įrankį“, – pranešime spaudai teigia vidaus reikalų ministrė.
Ministerija primena, kad nuo liepos 2-osios Lietuvoje paskelbta ekstremalioji situacija – ji palengvino teisinį reglamentavimą ir leido sparčiau imtis sprendimų, naudoti Vyriausybės rezervo lėšas savivaldybėms ir kitų institucijų išlaidoms padengti. Reaguojant į krizę, priimti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai, paspartinę prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procedūras, priimtas Specialusis įstatymas dėl daugiau nei 500 kilometrų fizinio barjero įrengimo prie Baltarusijos sienos, pakoreguoti kiti teisės aktai.
Ministerija pabrėžia, kad šiuo metu jautriausiuose pasienio ruožuose nutiesta apie 25 kilometrus aštrios vielos, vadinamosios koncertinos.
Taip pat akcentuojama, kad šiuo metu sienos kontrolė vykdoma sustiprintu režimu, pareigūnams iškelta užduotis „pasitelkti visas būtinas priemones, numatytas įstatymuose“, ir neleisti kirsti sienos draudžiamose vietose.
„Lietuvos patirtį perima Latvija ir Lenkija, kurios taip pat susiduria su hibridinėmis Baltarusijos atakomis“, – teigia VRM.
Ataskaitoje nurodoma, kad per tris krizės mėnesius surengti 45 dvišaliai ir daugiašaliai susitikimai, o Lietuva sulaukia vis daugiau palaikymo ir pagalbos – vien Europos Komisija Lietuvai skyrė 37 milijonus eurų skubios paramos neatidėliotiniems poreikiams tenkinti. Lietuva dvišaliu pagrindu taip pat sulaukė ekspertų pagalbos iš Austrijos, Estijos, Lenkijos, Slovėnijos ir Ukrainos, humanitarinę, techninę pagalbą be minėtų šalių pasiūlė iš viso 18 valstybių.
„Tačiau rugsėjį Lietuva ketina kreiptis dėl papildomos finansinės paramos, nes artėjant žiemos sezonui susiduriama su naujais iššūkiais – apgyvendinimo patalpų, tinkančių lietuviškai žiemai, trūkumas, migrantų vaikų švietimas ir sveikatos priežiūra (...). Būtina kuo skubiau keisti ir tobulinti Europos Sąjungos migracijos politiką, kad niekas negalėtų piktnaudžiauti mūsų prieglobsčio sistema“, – tvirtinama ministerijos pranešime.
VRM teigimu, pasiūlymai dėl ES teisės pakeitimų, leisiančių efektyviau reaguoti į krizę, šiuo metu parengti ir derinami su šalių narių vidaus reikalų ministrais.
Ministerija primena, kad Lietuva yra patvirtinusi ir savanoriško grįžimo tvarką, pagal ją sutinkantys savanoriškai grįžti į tėvynę gauna lėktuvo bilietus bei 300 eurų išmoką.
Taip pat žadama, kad artėjant šaltajam sezonui, iki spalio visi migrantai iš laikinųjų apgyvendinimo vietų bus perkelti į į stovyklavietes su šildomomis patalpomis bei „visa reikalinga infrastruktūra“. Perkeliant migrantus, prioritetas teikiamas šeimoms su mažamečiais vaikais, besilaukiančioms moterims, kitoms pažeidžiamoms grupėms.
Į Lietuvą šiemet neteisėtai per sieną su Baltarusija pateko daugiau nei 4,1 tūkst. migrantų. Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.
