Daugėja fiktyvių Lietuvos ir užsienio valstybių piliečių santuokų. Praėjusiais metais, įtarus fiktyviomis santuokomis, Vilniaus migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus pareigūnai patikrino daugiau kaip šimtą mišrių – Lietuvos ir užsienio valstybių piliečių šeimų. Dešimt iš jų buvo pripažintos fiktyviomis.
Vilniaus migracijos valdybos pareigūnai, vykdydami prevencinę veiklą dėl užsienio valstybių piliečių teisėto buvimo Lietuvoje, tikrino asmenis, per keletą pastarųjų metų pateikusius prašymus leidimui gyventi mūsų šalyje santuokos pagrindu.
Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje suteikia teisę užsieniečiams ne tik gyventi Lietuvoje, bet ir laisvai, neturint atskiros šalies vizos, judėti Europos Sąjungoje. Todėl šis dokumentas, gaunamas šeimos susijungimo ar darbo santykių pagrindu, yra labai populiarus tarp trečiųjų šalių piliečių, siekiančių įsitvirtinti ES. Tačiau išaugus nedarbui, vis mažiau užsienio valstybių piliečių gali tikėtis leidimų dirbti Lietuvoje, todėl užsieniečiai ieško kitų, neretai apgaulingų būdų apsigyventi mūsų šalyje.
Vilniaus migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus pareigūnai, pastebėję daugėjant lietuvių ir užsienio šalių piliečių santuokų, ėmė tikrinti, ar santuokos sudarytos nesiekiant gauti leidimo gyventi Lietuvoje. Įtarimų pareigūnams ėmė kelti skirtingas gyvenamąsias vietas nurodantys, mažai vienas apie kitą žinantys, abiems suprantama kalba nebendraujantys ar kitų šeimos žmonėms būdingų pareigų nevykdantys sutuoktiniai. Kilus įtarimui, kad Lietuvos ir užsienio valstybės piliečių santuoka gali būti fiktyvi, Vilniaus migracijos valdybos pareigūnai tikrina tokią šeimą.
Anot Vilniaus migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus viršininkės Irenos Dvilaitienės, įtarimų sukėlusios šeimos patikrinimas nėra vienkartinė akcija, šeima yra stebima ilgą laiką, kartais daugiau nei metus – sutuoktiniai apklausiami, renkama kita su šeima susijusi informacija. Įvertinus pareigūnų surinktą informaciją apie tikrinamus Lietuvos ir užsienio valstybės piliečius, patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir įtarus, kad tikrinamų asmenų santuoka gali būti fiktyvi, t. y. sudaryta neturint tikslo sukurti šeimos teisinių santykių, bet siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, sprendžiamas klausimas dėl leidimo gyventi Lietuvoje užsieniečiui panaikinimo.
Per praėjusius metus surinkta pakankamai faktų dėl dešimties Lietuvos ir užsienio valstybių piliečių santuokų, kurie įrodo, kad jos yra fiktyvios. Vilniaus migracijos valdybos iniciatyva dešimčiai užsienio valstybių piliečių priimti sprendimai panaikinti ar neišduoti leidimų gyventi Lietuvoje, penkios bylos perduotos prokuratūrai, kuri kreipėsi į teismą dėl santuokų pripažinimo fiktyviomis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento. Dvi Lietuvos ir užsienio piliečių santuokos teismo sprendimu jau pripažintos negaliojančiomis.
Atsakomybė už fiktyvių santuokų sudarymą baudžiamajame kodekse nenumatyta ir už tokią apgavystę asmenys lieka nenubausti. Nebaudžiamumas gali skatinti juos tokios veiklos imtis ir ateityje, todėl kartą į Vilniaus migracijos valdybos pareigūnų akiratį pakliuvę užsieniečiai yra stebimi ir toliau.
Fiktyvios santuokos tampa savotišku verslu, naudingu abiem pusėm – užsieniečiai įgyja teisę laisvai gyventi ES, o Lietuvos piliečiai iš to pasipelno finansiškai.
Vilniaus migracijos valdybos viršininko Gintaro Bagužio manymu, dėl fiktyvių santuokų būtinos pataisos baudžiamajame kodekse. „Fiktyvių Lietuvos ir užsienio valstybių piliečių santuokų verslas plinta. Daryti tokią išvadą leidžia ne tik Vilniaus migracijos valdybos atlikti tyrimai, Lietuvos ir užsienio valstybių piliečių santuokos įtarimų kelia ir kitų rajonų migracijos tarnybų pareigūnams. Tai paaiškėjo Vilniaus migracijos valdyboje vykusiame Vilniaus apskrities migracijos tarnybos padalinių vadovų pasitarime. Lietuvos įstatymai baudžiamosios atsakomybės už fiktyvias santuokas nenumato. Todėl artimiausiu metu Vilniaus migracijos valdyba planuoja inicijuoti Baudžiamojo kodekso pakeitimus, kur būtų apibrėžta atsakomybė už fiktyvių santuokų sudarymą“, – teigia G. Bagužis
