Pasak jos, įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimai smarkiai pakoreguos procesus.
„Labai laukiam, ar prezidentas pasirašys įstatymą, ar ne, nes nuo to smarkiai priklauso mūsų procesai “, – BNS antradienį sakė E. Gudzinskaitė.
Departamento direktorė pridūrė, kad pataisos būtų „milžiniška pagalba“ specialistams dorojantis su išaugusiais nelegalios migracijos srautais iš Baltarusijos.
Taip ji kalbėjo G. Nausėdai rengiantis priimti sprendimą dėl pataisų, kuriomis susiaurinamos migrantų teisės, siekiant greičiau nustatyti, ar jie yra nuo neramumų bėgantys pabėgėliai, ar tiesiog ieško ekonominės gerovės Europoje.
Anot E. Gudzinskaitės, priimant pataisas politikų akcentuotas dešimties dienų terminas skubos tvarka išnagrinėti prieglobsčio prašymą egzistuoja ir dabar, tiesiog šiuo metu to padaryti neįmanoma dėl egzistuojančių procedūrų.
„Pavyzdžiui, dabar, sulaikius valstybės sieną pažeidusį migrantą, norint apriboti jo judėjimo teisę, reikia kreiptis į teismą. Tai reiškia papildomą susirašinėjimą argumentuojant, kodėl tai reikalinga“, – sakė Migracijos departamento vadovė.
„Įsigaliojus pataisoms, konkrečioje vietoje migrantai galės būti apgyvendinti paprastu pasieniečių sprendimu. Tai reiškia, kad prieglobsčio nagrinėjimo procedūra prasidės iš karto“, – pridūrė ji.
Pasak E. Gudzinskaitės, naštą departamento specialistams taip pat nuimtų panaikinamas reikalavimas, jog migrantas turi būti per dvi dienas informuojamas, ar jo atžvilgiu bus taikoma skubi prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra, ar paprasta.
„Tai absoliučiai perteklinis reikalavimas, tai net nėra informavimas apie prieglobsčio prašytojo teises ir pareigas. Jo panaikinimas būtų mums milžiniškas palengvinimas – nereikėtų samdyti vertėjo, nereikėtų rašyti pranešimo“, – tvirtino pareigūnė.
Jos teigimu, procedūrą smarkiai sutrumpins sprendimas skundo dėl sprendimo nesuteikti prieglobsčio nagrinėjimą perkelti į patį Migracijos departamentą, teisminiam ginčui paliekant tik vieną instanciją.
Šiuo metu Migracijos departamentui atmetus prieglobsčio prašymą, jis galėjo būti skundžiamas dviejų instancijų teismams.
„Teismai prieglobsčio bylas nagrinėja du mėnesius, Migracijos departamentas apeliaciją nagrinėtų septynias dienas. Nereikėtų ruoštis byloms, rašyti atsiliepimų į teismą. Tai nuima daug techninio, nereikalingo darbo“, – kalbėjo E. Gudzinskaitė.
Dalis teisininkų Lietuvoje kritikavo nuostatą dėl skundo nagrinėjimo Migracijos departamente. Jie teigė, kad pataisos neužtikrina apeliacijos, todėl prieštarauja Konstitucijai.
E. Gudzinskaitė šią kritiką atmeta.
„Pagal ES direktyvą ir pagal ES praktiką užtenka vienos instancijos teismo, – sakė ji. – Kiek žiūrėjau kitų valstybių praktiką, ji įvairi, tačiau nemažai valstybių eina keliu, kad pirma instancija yra neteisminė, o po to apeliacija eina į teismą“, – tvirtino departamento vadovė.
Šiemet į Lietuvą neteisėtai bandė patekti beveik 2,2 tūkst. migrantų, Migracijos departamentas kol kas atmetė 136 jų prašymus suteikti prieglobstį ir nė vieno nepatvirtino.
Institucija šiuo metu yra paskelbusi 56 darbuotojų paiešką, daugiausia ieškoma prieglobsčio specialistų.
E. Gudzinskaitė sakė, kad į šias pareigas pretenduojančių žmonių aktyvumas ją tenkina.
„Norėtųsi daugiau, bet turint omenyje ir kontekstą, ir atlyginimus, kuriuos galėtume siūlyti, tai neblogas rezultatas. Netgi atsiranda pilietiškai mąstančių žmonių, kurie sako, kad ateina dirbti dėl bendro valstybės reikalo“, – kalbėjo departamento direktorė.
Sprendimą dėl minimų migrantų teises siaurinančių pataisų prezidentas turėtų priimti trečiadienį. Vyriausybė teigia, kad jos yra būtinos, siekiant pažaboti krizę.
