Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis viešai yra sakęs, kad viena iš sostinės vizijų – kilpinio eismo įvedimas Senamiestyje. Kitaip tariant, miesto centrinėje dalyje automobilių eismas būtų draudžiamas (išskyrus centrinės dalies gyventojus, kuriems reikia privažiuoti prie namų), todėl žadama, kad centro gatvėmis pėstieji galės vaikščioti drąsiai.
Panašu, kad minėta vizija ateityje iš tiesų gali tapti realybe, kadangi jau šią vasarą buvo išbandomi pirmieji eismo ribojimai centrinėje miesto dalyje, orientuoti būtent į kilpinio judėjimo planą.
Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos patarėjas Raivydas Rakauskas pabrėžė, kad kol kas pasakyti, ar toks bandymas pasiteisino, sudėtinga, kadangi tokie ribojimai buvo laikini.
„Šią vasarą vienam savaitgaliui buvo draudžiamas eismas Vilniaus gatvėje ją atiduodant pėstiesiems. Kadangi tai buvo laikinas eismo pakeitimas, vertinti, ar jis pasiteisino, yra sudėtinga, tačiau šis veiksmas leis geriau pasiruošti įgyvendinant laipsnišką automobilių tranzito senamiestyje mažinimą ir konkrečiai numatomą kilpinio eismo įvedimą Senamiestyje“, – teigia savivaldybės atstovas.
Visgi, savivaldybės atstovas pastebi, kad pirmasis bandymas riboti eismą miesto centre išryškino komunikacines spragas – gyventojams kildavo klausimų, kaip reikia judėti eismo pakeitimo metu, todėl ateityje savivaldybė tikisi užtikrinti platesnę informacijos sklaidą.
„Eismo organizavimo pakeitimai, nors ir laikini, dar kartą padėjo suprasti Senamiesčio gyventojų ir svečių informavimo svarbą, kadangi žmonėms kildavo klausimų dėl to, kaip reikia judėti eismo pakeitimo metu. Tai nesutrukdys tolimesniems planams dėl automobilių judėjimo Senamiestyje, tačiau planuojant sisteminius pokyčius šioje teritorijoje bus skiriamas didelis dėmesys konsultacijoms su suinteresuotomis šalimis bei jų informavimui", – kalba R. Rakauskas.
Fiksuos pažeidėjus
Vilniaus miesto savivaldybės tarybai 2019 m. sausio 9 d. patvirtinus projektą „Kilpinis eismo reguliavimas Vilniaus miesto senamiesčio branduolio teritorijoje”, ateityje žadamas ne vienas pokytis eismo dalyviams – bus keičiami ne tik kelio ženklai, bet ir įrengiami atskiri prietaisai, fiksuojantys automobilių savininkus, neteisėtai įvažiavus į neleistiną Vilniaus senamiesčio teritoriją.
Tiesa, idėjos taikyti mokestį už įvažiavimą į Senamiestį bent jau kol kas yra atsisakoma.
„Mokestis už įvažiavimą į Vilniaus miesto Senamiestį šiuo metu neplanuojamas, tačiau, siekiant apsaugoti Senamiestį nuo transporto poveikio ir išvengti tranzitinio eismo, planuojame diegti priemones, mažinančias patrauklumą naudotis automobiliu miesto centrinėje dalyje, o ypač – Senamiestyje. <...> Įgyvendinant pakeitimus, planuojama keisti eismo organizavimą ir kelio ženklus, įdiegti numerių nuskaitymo įrenginius, siekiant užfiksuoti pažeidėjus, kurie įvažiuoja į neleistinas erdves“, – pabrėžia Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos patarėjas.
Numatomi stovėjimo zonų pakeitimai
Pašnekovas R. Rakauskas neabejoja, kad kilpinio eismo organizavimo įgyvendinimas taip pat turėtų pakoreguoti ir dabartines stovėjimo zonas miesto centre, taip pat neatmetama galimybė nuo kitų metų didinti kainas už stovėjimą.
Pasak savivaldybės atstovo, nauja automobilių stovėjimo politika leistų tinkamai reguliuoti transporto srautus Senamiestyje.
„Reguliuojant automobilių statymo srautus, siekiama sudaryti sąlygas, kad piko metu stovinčių automobilių kiekis neviršytų 85 proc. stovėjimo vietų užimtumo atskirose teritorijose. <...> Efektyvi automobilių stovėjimo politika prisideda prie eismo spūsčių valdymo, gerina oro kokybę, didina vietos patrauklumą ir skatina vairuotojus bent kai kurioms kelionėms apsvarstyti tvaresnius jų būdus: pėsčiomis, dviračiu ar viešuoju transportu.
Automobilių kiekiui piko metu viršijus 85 proc. stovėjimo vietų užimtumo, svarstoma galimybė keisti stovėjimo zonų ribas arba didinti stovėjimo mokestį, įvertinant, kad stovėjimo mokesčio padidinimas 10 proc. sumažina automobilių srautus į tą teritoriją nuo 1 iki 3 proc.“, – kalba R. Rakauskas.
Rugpjūčio 28 dieną vykusiame Vilniaus tarybos posėdyje buvo svarstoma, kaip tiksliai turėtų atrodyti išplėstos stovėjimo zonos.
Pagal pateiktą informaciją Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje aiškėja, kad taryba nori patvirtinti, kad mėlynąja zona taptų iki šiol raudonomis žymimos stovėjimo vietos ties Lukiškėmis ir Gynėjų gatve, neva šiame sraute per pastaruosius metus gerokai išaugo automobilių srautas.
Be to, žadama, kad raudonąja zona taps Užupis, Senamiesčio prieigos nuo Pylimo bei Konstitucijos gatvių, taip pat teritorija tarp Gedimino prospekto, J. Jasinskio ir A. Rotundo gatvių.
Tuo metu geltonąją stovėjimo zoną ketinama nustatyti vienoje iš Žvėryno dalių tarp Latvių ir Paribio gatvių, taip pat Paupio kvartale, dalyje Naujamiesčio bei Šinpiškių mikrorajonų iki pat Žalgirio gatvės.
Be to, norima, kad geltonąja zona nuo gegužės 1 iki rugsėjo 30 dienos taptų Valakampių paplūdimio, Balsio, Balžio ir Tapelių ežerų teritorijos.
Pažymima, kad Vilniuje neatsižadama idėjos apmokestinti stovėjimo aikšteles prie miesto paplūdimių Valakampiuose šalia Neries, Balsio, Balžio bei Tapelių ežerų. Šioje teritorijoje numatoma įvesti geltonąją zoną.
Be kita ko, būtų praplėsta ir žalioji zona – už stovėjimą tektų susimokėti Antakalnio dalyje aplink Sapiegų parką.
Šiuo metu už stovėjimą žaliojoje zonoje už 1 val. taikomas – 0,30 euro mokestis, geltonojoje – 0,60, raudonojoje nustatytas 1,50, o mėlynojoje zonoje – 2,50 euro mokestis.
Kauniečiai neatsilieka – griebsis naujos eismo tvarkos
Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius portalui tv3.lt patvirtino, kad ir Kaune žadami nauji eismo pakeitimai.
„Artimiausiu metu bus patvirtintas Kauno miesto darnaus judumo planas, kuriame yra numatyta priemonė – zona be CO2 tarp Santakos ir Trakų gatvių. Siekiamas poveikis: naudojimosi automobiliu mažėjimas, viešojo transporto augimas, bevariklio transporto dalies augimas modaliniame pasiskirstyme“, – teigia M .Matusevičius.
Priešingai negu Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, Kaune neatsižadama idėjos apmokestinti pagrindinius miesto įvažiavimus.
„Transporto judėjimas centrinėje miesto dalyje galėtų būti ribojamas apmokestinant pagrindinius įvažiavimus į miesto centrinę dalį. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad darnaus judumo plane šią priemonę siūloma įgyvendinti iki 2030 metų“, – priduria Kauno savivaldybės atstovas.
Kauno mieste už 1 val. stovėjimą žaliojoje zonoje nustatytas – 0,30 euro mokestis, geltonojoje tenka pakloti 2 eurus, raudonojoje taikomas 1,20, o mėlynojoje zonoje – 0,60 euro mokestis. Taip pat dar yra ir oranžinė zona – joje už 1 val. reikia sumokėti 2 eurus.
Klaipėda turi savo viziją
Nors Klaipėdos miesto savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus pabrėžė, kad šiuo metu yra sudaryta darbo grupė stovėjimo klausimui išspręsti, apie idėją uždaryti eismą miesto centre negalvoja.
„Klaipėdos miesto savivaldybė nesvarsto eismo uždarymo miesto centre. Tiesa, yra sudaryta darbo grupė, kuri iki metų pabaigos turi išnagrinėti vietinės rinkliavos už stovėjimą bei stovėjimo zonų pokyčio klausimus. Tam yra dvi priežastys: paskutinė tokia peržiūra buvo atlikta labai seniai, o antroji priežastis – orientuojamasi į darnaus judumo kryptis, skatinant naudotis viešuoju transportu“, – pabrėžia Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas.
Klaipėdoje už 1 val. stovėjimą raudonojoje zonoje taikomas 0,90 euro mokestis, geltonojoje zonoje nustatytas 0,60, žalioje zonoje – 0,30 euro tarifas. Tuo metu už 2 val. stovėjimą mėlynoje teritorijoje teks pakloti 0,30 euro.
Vilniaus miesto savivaldybė atstovai pasiūlymus dėl naujos pertvarkos pateikė komitetų svarstymui, o galutinį sprendimą planuojama priimti artimiausio Tarybos posėdžio metu.
Taip pat portalas tv3.lt primena, kad liepos viduryje Kauno miesto savivaldybė nusprendė prailginti apmokestinamų automobilių stovėjimo laiką.
