„Tauragės šilumos tinklams“ Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas suteikė Mažiausiai teršiančio kamino titulą.
Tačiau tituluotos bendrovės „Beržės“ katilinėje svarstoma galimybė kurui pradėti naudoti aplinkai galinčius pakenkti mėsos ir kaulų miltus. Miltų, gaminamų iš kritusių gyvulių, UAB „Rietavo veterinarijos sanitarija“ sandėliuose sukaupta šimtai tūkstančių tonų, o juos deginti Tauragėje sumanyta, kai neberandama kitokio būdo jiems sunaikinti.
Naujovę siūlo tiekėjai
Tauragės šilumos gamintojams mėsos ir kaulų miltus pasisiūlė tiekti UAB „Bionovus“. Ši bendrovė yra laimėjusi konkursą ir į Tauragę veža kurą miesto katilinėms. Šiuo metu „Bionovus“ „Tauragės šilumos tinklams“ tiekia medienos atliekas, kurios deginamos „Beržės“ katilinėje.
Pasak neoficialių „Tauragės kurjerio“ informacijos šaltinių, „Bionovus“ yra pasiryžusi investuoti kelias dešimtis tūkstančių litų papildomai „Tauragės šilumos tinklų“ katilinių įrangai, jei būtų susitarta dėl mėsos ir kaulų miltų kūrenimo. Už šiuos pinigus būtų pastatyti miltų laikymo konteineris ir dozavimo įranga. „Tauragės kurjerio“ žiniomis, šiuo metu renkami leidimai, suteiksiantys teisę Tauragėje deginti kritusių gyvulių mėsos ir kaulų miltus.
Miltai – iš dvėsenų
Mėsos ir kaulų miltų naikinimą nesusipratimai lydi jau kelerius metus. Jie gaminami „Rietavo veterinarinėje sanitarijoje“ iš kritusių ir į šią bendrovę utilizacijai atvežtų gyvulių. Šių metų vasarą buvo pastebėta, kad miltai pilami Rietavo apylinkėse, miške, nes jiems nebeužteko vietos perpildytuose bendrovės sandėliuose. Dėl to kilus skandalui, atliktas „Rietavo veterinarinės sanitarijos“ patikrinimas ir nustatyta pažeidimų.
Ne pirmas bandymas
Mėsos ir kaulų miltus deginti šilumą gaminančioje katilinėje ketinama ne pirmą kartą. Prieš kelerius metus tai bandyta daryti UAB „Plungės bioenergija“ katilinėje. Tačiau eksperimentas nepasiteisino – jį teko nutraukti vos po poros savaičių.
Vytautas Praninskas, „Plungės bioenergijos“ direktorius, „Tauragės kurjeriui“ sakė, kad puikiai prisimena šį eksperimentą, apie kurio neigiamas pasekmes primena ir aplinkosaugininkų skirtos baudos.
– Deginant miltus būtina užtikrinti, kad jie bent dvi sekundes degtų 800 laipsnių temperatūroje. Tam reikia specialios pakuros, kad dūmai joje sklistų ilgiau. Mes to negalėjome užtikrinti. Be to, miltų peleningumas yra daug didesnis nei malkų, todėl pradėjo kimštis šildymo katilai, – nepasiteisinusį eksperimentą prisiminė direktorius.
Pasak V. Praninsko, aukštoje temperatūroje deginti miltus būtina dėl aplinkosaugos reikalavimų. Kadangi miltai gali būti gaminami ir iš užkrečiamomis ligomis sirgusių gyvulių, aukšta temperatūra reikalinga, kad būtų sunaikintas užkratas.
Traukia maitėdas
Eksperimentinį kurą išbandžiusios Plungės bendrovės vadovas įžvelgė ir kitų trūkumų. Anot V. Praninsko, mėsos ir kaulų miltai stipriai dvokia. Kadangi katilinės darbuotojams juos teko rankiniu būdu krauti į pakuras, tai nebuvo pats maloniausias darbas.
– Jei ketinama katilinėje naudoti šiuos miltus, reikia nusiteikti ir tam, kad katilinė taps valkataujančių kačių, šunų, varnų bei kitų maitėdų traukos centru, – perspėjo „Plungės bioenergijos“ direktorius.
V. Praninsko teigimu, miltų tvaikas maitėdas traukia kaip magnetas.
Mėsos ir kaulų miltus kartą jau deginta ir Tauragės „Beržės“ katilinėje. Tada šiam procesui pasipriešino katilinės darbuotojai, atsisakę dvokiančius miltus rankomis mesti į pakuras.
Būtini dūmų valymo įrenginiai
Kauno technologijos universiteto docentas Gintaras Denafas – vienas žinomiausių Lietuvos mokslininkų, atliekantis įvairių medžiagų deginimo aplinkosaugos vertinimus. Be daugelio kitų tyrimų, jis stebėjo, kokį poveikį aplinkai daro „Rietavo veterinarinės sanitarijos“ katilinėje deginami mėsos ir kaulų miltai. Jo pastebėjimu, didžiausia problema, naudojant šią kuro rūšį, - į atmosferą galinčios patekti kietosios dalelės. Todėl, docento manymu, svarbiausias uždavinys yra įrengti efektyvius dūmų valymo įrenginius. „Beržės“ katilinėje, kurioje ketinama deginti mėsos ir kaulų miltus, dūmų valymo įrenginių nėra.
Dar viena svarbi sąlyga, kurią įvardija G. Denafas, – degimo temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 1000 laipsnių.
– Manau, kad reikia kovoti ne su pačiu mėsos ir kaulų miltų deginimu, o už tai, kad būtų laikomasi technologinių reikalavimų, – „Tauragės kurjeriui“ sakė mokslininkas.
G. Denafas mano, kad apie tokius ketinimus būtina pranešti visuomenei ir viešai juos apsvarstyti. Mokslininko teigimu, turėtų būti atliktas ir poveikio aplinkai vertinimas, prieš pradedant naudoti naują kuro rūšį.
Bobutės nežino, kaip šildyti miestą
Donatas Simaitis, „Tauragės šilumos tinklų“ direktorius, nenusiteikęs leistis į diskusijas su visuomene. Paklaustas, ar apie ketinimus deginti mėsos ir kaulų miltus bus diskutuojama su visuomene viešai, direktorius abejojo, ar tai darys.
– Jei įstatymai to reikalauja, darysime, bet jei ne – tikrai nesitarsime. Juk mes neklausėme visuomenės nuomonės, kai nusprendėme pereiti prie biokuro naudojimo, – savo poziciją išsakė D. Simaitis.
„Tauragės šilumos tinklų“ vadovo teigimu, ne kiekviena bobutė gali žinoti, kaip geriau šildyti miestą. D.Simaitis sako, kad mėsos ir kaulų miltų energetinė vertė yra beveik tokia pat, kaip anglies, todėl nereikėtų bijoti naujos kuro rūšies iš anksto, jos dar nepradėjus naudoti. Tačiau apie pasiruošimą naudoti naują kuro rūšį „Tauragės šilumos tinklų“ direktorius nedaug ką galėjo pasakyti. Anot jo, „Beržės“ katilinės katilų darbinė degimo temperatūra yra tik apie 800 laipsnių. Jo teigimu, didesnės degimo temperatūros ir nereikia. Taip pat direktorius pripažino, kad kaminuose nėra dūmų valymo įrangos, tačiau, nors ir klaustas, nesakė, ar ruošiasi ją įrengti, jei katilinė degins mėsos ir kaulų miltus.
Šunims ir katėms, kuriuos gali pritraukti naujojo kuro smarvė, D. Simaitis neteikia didelės reikšmės.
– Šunų ir kačių tikrai negaudysim. Pastovės dieną ar dvi ir išsilakstys, – sakė „Tauragės šilumos tinklų“ vadovas.
Planai gąsdina duonos kepėjus
Šalia „Beržės“ katilinės yra UAB „Molupis ir Ko“ duonos ir pyragų kepykla. Ši bendrovė – arčiausiai katilinės kaminų, todėl ir teršalai pirmiausiai patektų į duonos kepėjų teritoriją. D. Simaičiui tai nepasirodė blogai.
– Katilinė yra pastatyta anksčiau nei kepykla. Tai jų, o ne mūsų bėda. Nereikėjo tokiam objektui išduoti statybos leidimo, – problemą „išsprendė“ šilumos tinklų vadovas.
„Molupio ir Ko“ direktorių Ramūną Šniepį nustebino tokie kaimynų ketinimai, apie kuriuos katilinės vadovai nepranešė. R. Šniepio įsitikinimu, prieš pradedant deginti mėsos ir kaulų miltus katilinėje pirmiausiai reikėtų sutvarkyti įrangą taip, kad išmetamų teršalų kiekis atitiktų aplinkosaugos reikalavimus.
– Kiek žinau, sudegusių miltų dūmai turi būti filtruojami specialia įranga, patys miltai turi būti laikomi taip, kad nesklistų jų kvapas. Jei viso to nebus, neįsivaizduoju, kaip būtų galima mums dirbti, – „Tauragės kurjeriui“ sakė R.Šniepis.
Krištolinis kaminas – už taršos mažinimą
Kaulų miltus ketinančiai deginti Tauragės šilumos bendrovei praėjusią savaitę atiteko garbingas apdovanojimas – „Krištolinio kamino“ nominacija.
Šis apdovanojimas „Tauragės šilumos tinklams“ įteiktas už tai, kad ši bendrovė 2005–2007 metais labiausiai Lietuvoje sumažino anglies dvideginio išmetimą į atmosferą. Įdiegusi biokuro katilus ir kitas energiją taupančias priemones, bendrovė daugiau kaip 90 proc. šilumos miestui gamina iš biokuro.
Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo direktorė Lina Mačėnienė „Tauragės kurjeriui“ pranešė, kad „Krištolinio kamino“ iniciatyva siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į tuos gamintojus, kurie mažina taršą ir prisideda prie klimato kaitos mažinimo.
Už nuopelnus į „Tauragės šilumos tinklus“ atkeliavo unikali penkis kilogramus sverianti „Krištolinio kamino“ skulptūra, kurią sukūrė menininkas Remigijus Kriukas.
Gintaras Gražinskas
