Antradienio rytą pasipylė vėl prašymai grąžinti bylą prokurorui, leisti kopijuoti medžiagą, kreiptis į Konstitucinį teismą dėl kratos E. Masiulio namuose. Prašymams pasibaigus ir nei vienam nepritarus, buvo padaryta trumpa pertrauka, ir prieš 11 val. grįžta prie bylos nagrinėjimo. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius ėmėsi skaityti sutrumpintą kaltinamąjį aktą. Visą aktą sudaro daugiau nei 450 puslapių. Jame detalizuojama, kokiais nusikaltimais kaltinamas verslo koncernas „MG Baltic“, Darbo partija, Liberalų sąjūdis, buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Vytautas Gapšys, Šarūnas Gustainis, dabartinis parlamentaras Gintaras Steponavičius bei buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Visi įvykiai aprašomi minučių tikslumu.
12 val. padaryta pertrauka, o 13 val. vėl grįžta prie kaltinamojo akto skaitymo. Tiksliai įvardijama, kokiuose restoranuose ir kada susitikta, kas susitikimų metu buvo aptarta. R. Kurlianskis kaltinamas nuo 2015 metų liepos iki 2016 metų gegužės 10 dienos užsiėmęs papirkimu ir prekyba poveikiu. Jis kaltinamas davęs kyšius E. Masiuliui, Š. Gustainiui, buvusiam Darbo partijos pirmininkui V. Gapšiui.
Kaltinamieji savo kaltės nepripažįsta
Prieš 15 val. prieš teismą stojo Raimondas Kurlianskis, kuris teigė, kad pateikto kaltinimo nesupranta. Jis tikino, kad iš kaltinamosios bylos sudėtinga suvokti, už kurių veiksmų atlikimą yra kaltinamas.
„Kadangi kaltinimo iki galo nesuprantu, dėl to savo kaltės nepateiksiu, bet parodymus duosiu sekančiame teisme“, - sakė R. Kurlianskis.
Kaltės nepripažino ir Eligijus Masiulis.
„Man pateiktų kaltinimų, aš juos sunkiai suvokiu ir jie dažnai prasilenkia su realybe, dėl to kaltinamajame akte pateiktų kaltinimų nepripažįstu, bet esu pasiruošęs bet kokiu atveju duoti parodymus, tai galiu padaryti ir dabar“, - kalbėjo E. Masiulis.
„Gramatiškai žiūrint lietuvių kalbos prasmę kaltinimą suprantu, bet teisine prasme kyla klausimų“, - pasisakė trečias kaltinamasis Vytautas Gapšys.
„Prokuroras neskaitė viso kaltinamojo akto, tik ištraukas, bet jei žiūrėsime ir versime kiekvieną kaltinimą išplečiamąja dalimi, sunku suvokti, kaip galima padaryti poveikį atbuline data (...) žmogus jau įregistravęs tą projektą buvo. Ir tai jau esame perdavę ir teismui, prokurorui. Tokių ne viena detalė, bet aš esu pasiruošęs duoti parodymus. Geriausia man būtų rugpjūčio 30 dieną“, - komentavo V. Gapšys kaltinimus.
Į „nesuprantančiųjų“ klubą stojo ir Šarūnas Gustainis.
„Visų pirma nesuprantu, kaip parama, kurią gavo viešoji įstaiga ir apie kurią nežinojau, gali būti inkriminuojama man kaip kyšis“, - sakė Š. Gustainis. Jis teigė, kadangi nesupranta, kuo yra kaltinamas, yra suvaržyta jo laisvė duoti parodymus. Jis prideda, kad kaip specialusius liudytojas davė parodymus, o jie vėliau buvo panaudoti pateikiant jam kaltinimus. Dėl to ir dabar negali duoti parodymų, nes nežino, kaip jie bus panaudoti prieš jį. O parodymus duos tik, kai supras tiksliai, kuo yra kaltinamas.
Vienintelis supratęs, kuo yra kaltinamas – Gintaras Steponavičius. Tačiau jis taip pat savo kaltės nepripažino.
„Suprantu kuo esu kaltinamas, tačiau susitikimai su verslininkais ir paramos prašymas švietėjiškams projektams negali būti laikoma nusikalstama veikla, mano nuomone. (...) Bandant susieti mano veiksmus balsuojant už vieną ar kitą įstatymą, manęs niekas nėra prašęs dėl balsavimo už šiuos įstatymus, nei šioje byloje minimi verslininkai, nei kiti politikai. Nėra nieko kas leistų sieti tai, kaip korupcijos požymius. Nesuprantu, kokie veiksmai gali būti suprantami kaip nusikalstami“, - kalbėjo G. Steponavičius.
„MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius teigė, kad kaltinimo tekstas suprantamas, tačiau kaltinimo teisinis ir faktinis pagrįstumas nesuprantamas. Jis pridėjo, kad parodymai bus duodami, bet kaltės koncernas nepripažįsta. Tikina, kad įrašyti melagingi duomenys kaltinamajame akte. Liberalų Sąjūdžio advokatas Raimundas Jurka taip pat teigė, kad gramatiniu požiūriu kaltinimus supranta, tačiau jų nepripažįsta.
„Parodymus, be abejo, duosime, teiskime raštu kartu, tačiau kai kurie kaltinimai yra prieštaringi ir nelogiški“, - sakė jis.
Darbo partijos advokatas Vaidotas Sviderskis taip pat sakė, kad iki galo nėra kaltinimai aiškūs. Jam pasirodė, kad kaltinimai Vytautui Gapšiui tarsi nukopijuoti ir įklijuoti į kaltinimus visai Darbo partijai.
„Prie butelio suprantame, bet kai išsiblaivome tai ne“, - juokavo advokatas, paklaustas, ar kaltinimai suprasti.
Tuomet suteikta teisė visiems kaltinamiesiems duoti parodymus.
„Manau, kad šiandien jau pusė keturių ir nespėsime, apimtis nemaža ir gal kitame posėdyje būtų galima“, - sakė E. Masiulis. Nuspręsta, kad kitas posėdis bus rugpjūčio 27 dieną 8.30 val. Pirmasis liudys R. Kurlianskis, nors jo gynėjas ir buvo kitokios nuomonės, tačiau pats R. Kurlianskis sutiko liudyti pirmas.
Pateikti kaltinimai
Teisėsauga įtaria, kad verslininkas siekė galimai koncernui naudingų sprendimų priėmimo Seime svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, Seimo nutarimą dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“.
Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas taip pat kaltinamas siekęs paveikti pasiūlymą dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto pakeitimo ir išbraukti iš Vilniaus savivaldybės tarybos darbotvarkės klausimą dėl paminklo Jonui Basanavičiui.
Atnaujinta 10.03 val.
Gintaro Steponavičiaus advokatas taip pat paprašė patikslinti kaltinimus, grąžinti bylą papildyti. Be to teigta, kad Seimo nario neliečiamybė jam panaikinta kitu pagrindu nei suformuluota galutiniuose įtarimuose.
„Mano gynėjo pareiškimas neturėtų būti suprantamas, kaip mano noras naudotis Seimo nario imunitetu, veikiau tai pareiškimas, grindžiamas noru, kad mano atžvilgiu teisinis nagrinėjimas būtų vykdomas remiantis teise ir suteikto imuniteto ribojimo, kokia yra ne pirminiuose įtarimuose pareikšta, o galutiniais kaltinimais, kurie yra kaltinamajame rašte, kurie ženkliai pasikeitė pildant ikiteisminio tyrimo medžiagą. Mano atžvilgiu ir kreipimęsi į Seimą išdėstytos aplinkybės skiriasi. Tai turi būti pateiktos faktinės aplinkybės kuo esu kaltinamas“, - kalbėjo pats G. Steponavičius.
Teisėjų kolegija (Nijolė Žimkienė, Ugnius Trumpulis ir Jurgita Kolyčienė) nusprendė, kad prašymai grąžinti bylą nebus patenkinami.
Tuo tarpu Vytautas Gapšys su advokatu prašė galimybės nusikopijuoti bylos medžiagą ir su ja ramiai susipažinti, kad ir namie. Tačiau tai buvo pakartotinis prašymas, jį teisėjai vėl atmetė.
(9.30 val.) Tikino, kad buvo suvaržyta E. Masiulio laisvė
E. Masiulio gynėjas M. Bliuvas taip pat pateikė prašymą. Jis tikino, kad vykdant kratą E. Masiulis negalėjo palikti savo gyvenamosios vietos, taip buvo suvaržyta jo laisvė ir neleidžiama vykdyti pareigų, kaip Seimo nariui.
„Negalėjo vykdyti tiesioginių savo Seimo narių pareigų ir funkcijų. Jis tada turėjo būti Seime, dalyvauti numatytuose Seimo posėdžiuose. (...) Ikiteisminio tyrimo pareigūnams neleidžiant palikti namų ir tuo metų vykdyti tautos atstovo funkciją, nepagrįstai suvaržoma jo laisvė, neleidžiama jam dirbti“, - kalbėjo advokatas.
Dėl to advokatas prašo Konstitucinio teismo ištirti, ar nepažeista Konstitucija, suvaržant E. Masiulio, kaip Seimo nario, laisvę.
Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro J. Lauciaus teigimu, krata buvo atlikta laikantis procedūrų. Be to, pasak jo, iš kratos vaizdo įrašo matyti, kad E. Masiulio laisvė nebuvo suvaržyta, jis nebuvo laikomas uždarytas, išeidavo vis parūkyti. O naudodamasis elektroninėmis priemonėmis susitikimus galėjo atidėti.
„Norėčiau sureaguoti į laisvas prokuroro interpretacijas. Jei prokuroras mano, kad parūkymas įeina į Seimo nario pareigas, tai taip niekaip neįeina. Buvau kelis kartus išėjęs į balkoną parūkyti su STT pareigūnu, kuris stebėjo. Tačiau tai nereiškia, kad man buvo leistos atlikti Seimo nario pareigos. Dėl pasinaudojimų elektroninėmis priemonėmis, taip tik iš pradžių buvo leista, po to ne. (...) Nežinau, kaip galima atidėti plenarinį posėdį, seniūnų sueigą“, - pastebėjo Eligijus Masiulis.
Jo gynėjas pridėjo, kad pati krata nekvestionuojama, klausimai keliami tik dėl E. Masiulio, kaip Seimo nario laisvės suvaržymo.
Teisėjai nusprendė ir šio prašymo netenkinti, kadangi nenustato pagrindų kreiptis į Konstitucinį teismą.
Vėl prašė grąžinti bylą prokurorui
Raimondo Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas posėdį pradėjo prašymu grąžinti bylą prokurorui. Tai buvo grindžiama tuo, kad surašytas kaltinamasis aktas turi trūkumų: nusikalstami požymiai nurodyti neaiškiai ir netiksliai, neatskleidžiamos visos įvykių aplinkybės. Prie prašymo prisidėjo ir Eligijaus Masiulio advokatas Mindaugas Bliuvas. Kaip pavyzdį jis nurodė tai, kad akte surašyta, jog kaltinamasis bandė paveikti Kęstutį Glavecką ir kitus frakcijos narius, tačiau tiksliai nenurodyta kuriuos narius, tad toks aprašymas yra ydingas.
Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius teigė, kad toks prašymas neturėtų būti tenkinamas. Mat, anot jo, tai , kad gynėjui nepatinka kaltinamojo veiksmų aprašymas, nereiškia, kad yra neteisingai nurodytos aplinkybės ar veiksmai.
Teisėjai pritarė prokurorui ir nusprendė netenkinti šio prašymo, nes tai netrukdo bylos nagrinėjimui.
Byloje – aštuoni kaltinamieji
Amžiaus byla vadinamoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje kaltinimai pateikti penkiems fiziniams ir trims juridiniams asmenims. Kaltinamąjį aktą sudaro 450 puslapių, o baudžiamąją bylą – daugiau nei 100 tomų.
Darbo partijai įtarimai pateikti dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, Liberalų sąjūdis įtariamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o koncernas „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Pareigūnai įtaria, kad politikai ėmė ar tarėsi dėl kyšių su tuometiniu „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose.
Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis įtariamas dėl prekybos poveikiu, kyšininkavimo ir neteisėto praturtėjimo, buvusiam šios partijos vicepirmininkui G. Steponavičiui pateikti įtarimai piktnaudžiavimu, buvusiam Vilniaus miesto tarybos nariui Š. Gustainiui – kyšininkavimu. V. Gapšys įtariamas dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, R. Kurlianskis – dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.
