Vis dėlto, kadangi T. Bartininkas savo liudijime gali atskleisti komercines televizijos paslaptis, daugumos kaltinamųjų gynėjai prašė, kad jo liudijimas būtų klausomas uždarame teismo posėdyje.
LNK teismui atsiuntė raštą, prašydama surengti uždarą teismo posėdį, kad nebūtų paviešintos komercinės paslaptys: reklamos paslaugų kainodara, nuolaidos, sąskaitos ir t.t.
Savo ruožtu koncerną „MG Baltic“ ginantis Linas Belevičius tvirtino, kad teismas sąmoningai nesilaiko įstatymo nuostatų ir diskriminuoja vieną proceso dalyvių, todėl prašė teismo nušalinimo. Jį palaikė ir kitų kaltinamųjų gynėjai.
Teisėjų kolegija paskyrė pertrauką įvertinti advokatų prašymą, tačiau po pertraukos pranešė neketinanti nusišalinti, nes nemato tam pagrindo.
„Nematome, kad apklausiant T. Bartininką, būtų atskleistos komercinės paslaptys“, – sakė teisėjų kolegijos pirmininkė Nijolė Žimkienė.
Liudijimas stringa (Papildyta 14.48 val.)
Pradėdamas liudyti, T. Bartininkas pripažino pažįstantis R. Kurlianskį nuo tada, kai 2007 m. įsidarbino LNK. Tuo metu kitus kaltinamuosius liudytojas teigė pažįstantis tik iš viešosios erdvės.
Tačiau net nepradėjus liudyti, kaltinamųjų gynėjai ėmė reikalauti, kad T. Bartininkas neatskleistų televizijos komercinių paslapčių, reklamos kainodaros ir kitų klausimų, kuriuos gali užduoti teismas.
„Turiu pasakyti, kad LNK komercinė paslaptis – pirkimo kaina, sandorio suma, pirkimo būdas. Dar yra visa eilė paslapčių, na, ne paslapčių, o konfidencialios informacijos. Neišeina paimti ir visko paviešinti“, – teismui sakė T. Bartininkas.
Iš „MG Baltic“ koncerno veiklos pasitraukęs R. Kurlianskis kaltinamas papirkęs V. Gapšį, kai šis 2012–2016 m. buvo Seimo narys ir Darbo partijos pirmininko pavaduotojas. Skaičiuojama, kad bendra kyšių suma 27,1 tūkst. eurų.
Už dalį šios sumos buvo padarytos nuolaidos už per koncernui priklausančias televizijas transliuotą Darbo partijos politinę reklamą, kita dalis lėšų užmaskuotos kaip parama viešajai įstaigai. Kyšiai tuometiniam parlamentarui galimai skirti už palankių „MG Baltic“ sprendimų priėmimą.
Paklaustas, ar suteikė 12,1 tūkst. eurų vertės PHD užsakymui, T. Bartininkas sakė negalintis apibūdinti aplinkybių, bet patikino, kad „nuolaida buvo suteikta, nes žiniasklaidos rinkoje visi klientai gauna vienokią ar kitokią nuolaidą“. Vis tik jis nesakė, kokio dydžio buvo ta nuolaida.
Paaiškino, kaip parduoda reklamą (Papildyta 16.27 val.)
T. Bartininkas teismui paaiškino mechanizmą, kuriuos televizija parduoda reklamą, jis taip pat patvirtino dalyvaujantis šiame procese. Jis pats teigė nederinantis reklamos sąlygų su pačiais klientais, nebent tai būtų labai didelis klientas.
„Aš dalyvauju, ar kaip pagrindinis derybininkas, arba, kaip galutinai patvirtinantis pirkimo sąlygas. <..> Kai klientas būna labai didelis ir ketina pirkti už labai didelę pinigų sumą, jeigu kliento atstovai būna Lietuvoje, turiu pamatyti tuos žmones, kuriems bus ta paslauga teikiama, kad suprasčiau, kas yra tie žmonės“, – sakė liudytojas.
Anot T. Bartininko, Darbo partijos užsakymas laikomas mažesniu, o ne dideliu užsakymu. Jo teigimu, reklamos kainos buvo derinamos su įmonės PHD vadovu Dariumi Dulevičiumi.
Pasak liudytojo, su Darbo partija dirbo reklamos agentūra PHD, ji 2015 metų lapkritį dėl partijos reklamos transliavimo kreipėsi į LNK, reklamos kiekiai ir kainos derintos su agentūros atstovu.
V. Gapšys T. Bartininko paprašė paaiškinti, kaip perkamas reklamos eteris.
„Yra du būdai. Vienas būdas, kuomet perkamas kažkoks natūrinis vienetas, pavyzdžiui, sekundė. O kitas būdas, kuomet perkamas parodymai kažkokiai auditorijai“, – teisme aiškino T. Bartininkas.
Tai nėra paskutinė T. Bartininko apklausa. Teismas ketina jį dar kartą apklausti trečiadienį kartu su LNK vadove Zita Sarakiene.
Pasiūlymus priima iš visų
Pirmadienio rytą Vilniaus apygardos teismas posėdį pradėjo nuo buvusio parlamentaro, ilgamečio socialdemokrato Broniaus Bradausko apklausos.
B. Bradauskas liudijo apie Seime svarstytą kelio Vilnius-Utena rekonstrukciją, vartojimo kreditų, atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimą.
Buvęs parlamentaras sakė, kad jam šis projektas pasirodė per brangus, tačiau jį palaikė dauguma frakcijos narių.
Jis taip pat pripažino, kad dauguma Seimo narių pasiūlymus įstatymams ar jų pataisoms priima iš įvairių asmenų, tarp jų – ir verslininkų.
Byloje – aštuoni kaltinamieji
Amžiaus byla vadinamoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje kaltinimai pateikti penkiems fiziniams ir trims juridiniams asmenims.
Darbo partijai įtarimai pateikti dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, Liberalų sąjūdis įtariamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o koncernas „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Pareigūnai įtaria, kad politikai ėmė ar tarėsi dėl kyšių su tuometiniu „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose.
Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis įtariamas dėl prekybos poveikiu, kyšininkavimo ir neteisėto praturtėjimo, buvusiam šios partijos vicepirmininkui G. Steponavičiui pateikti įtarimai piktnaudžiavimu, buvusiam Vilniaus miesto tarybos nariui Š. Gustainiui – kyšininkavimu. V. Gapšys įtariamas dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, R. Kurlianskis – dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.
Valstybinį kaltinimą palaiko prokuroras Justas Laucius. Bylą nagrinėjančią teisėjų kolegiją sudaro pirmininkė Nijolė Žimkienė, Jurgita Kolyčienė ir Ugnius Trumpulis.
