Parodymus R. Kurlianskis pradėjo duoti dar pernai pavasarį, iš pradžių jis teigė turintis apie 1000 lapų informacijos, kurią ketina pasakyti ir žadėjo, kad tai gali užtrukti aštuonis posėdžius, tačiau visas procesas užtruko dvylika visą dieną trunkančių posėdžių ir du posėdžius po pusdienį.
Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas savo parodymuose detaliai apžvelgė prokuratūros pateiktame kaltinamajame akte surašytus epizodus, kriminalinės žvalgybos metu surinktą medžiagą ir kitas bylos detales.
Kalbėdamas apie kaltinamąjį aktą R. Kurlianskis ne kartą jį vadino „baudžiamuoju populizmu“ ir tvirtino, kad jame nurodytos faktinės aplinkybės ne tik neatitinka logikos, bet yra ir neteisingos.
Baigęs duoti parodymus R. Kurlianskis pradėjo atsakinėti į teisėjų ir kitų bylos dalyvių klausimus, tačiau sakė nenorintis atsakinėti į prokuroro Justo Lauciaus klausimus.
Nežinojo, kokiai konkrečiai E. Masiulio veiklai skolina pinigus
Teisėja Nijolė Žimkienė prašė jo paaiškinti, ką jis turėjo omeny ankstesniuose posėdžiuose sakydamas, jog siekė, kad liberalai taptų pagrindine dešinės krypties politine jėga, o E. Masiulis – premjeru.
„Siekis atspindi mano norą, siekis atspindi mano ilgalaikį matymą, kokioje šalyje aš noriu gyventi ir tam pasiekti kažkokių tai priemonių visumą, iš to negalima išmesti ir finansinių dalykų. Ir taip, gali prisidėti, padėti intelektualiai, dar kažkuo, gali prisidėti atiduodamas savo balsą per rinkimus ir aš prisidėjau paskolindamas jam pinigų, galimai politinei veiklai finansuoti“, – aiškino R. Kurlianskis.
Teisėja taip pat teiravosi, ką reiškia R. Kurlianskio užrašų knygelėje fiksuotas užrašas „90 tūkstančių – šešiems vienmandatininkams“.
„Čia hipotetinis skaičius – šešiems vienmandatininkams po 15 tūkst. eurų. Aš manau, kad turėjau galvoje, kaip galėjo E. Masiulis plačiau panaudoti ir paskolinti vienmandatininkams (...) čia mano hipotezė, kaip jis galėtų juos panaudoti. Hipotezė, kuri telpa į byloje nurodytus leidžiamus aukos dydžius“, – teigė jis.
„Aš tiesiog bandau paskaičiuoti visada septynis žingsnius į priekį“, – pridūrė jis.
R. Kurlianskis taip pat pabrėžė nežinojęs kokiai konkrečiai politinei veiklai jis skolino E. Masiuliui pinigus, jokių konkrečių išlaidų jie nebuvo aptarę.
„Jis skolinosi iš manęs, kaip jis būtų panaudojęs, čia jo reikalas“, – kalbėjo verslininkas.
N. Žimkienė klausė ir kodėl R. Kurlianskis paskolos sutarties nepateikė pareigūnams ikiteisminio tyrimo metu ir ją pristatė tik teisme, jau įsibėgėjus nagrinėjimui.
Buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas tai tvirtino padaręs, nes nepasitikėjo ikiteisminį tyrimą vykdžiusiais pareigūnais.
„Jeigu būčiau pateikęs gegužės 12 dieną, būtų Martišius (STT agentas Renatas Martišius – BNS) ją suvalgęs, čia mano nuomonė“, – teigė jis.
R. Kurlianskis taip pat dar kartą patvirtino, kad dėl paskolos sąlygų jie su E. Masiuliu susitarė 2015 metų gruodžio mėnesį vykusio susitikimo metu, pinigus paskolino kitų metų gegužę, tačiau nei viename pokalbyje nekalbėjo apie tai, kaip pinigai bus išleisti.
N. Žimkienė jo teiravosi, ar E. Masiulis nors kartą pasakė, kad skolinasi pinigus politinėms reikmėms.
„Ar jūs savo iniciatyva skolinate žmogaus politinei veiklai, kuris pats to neprašo?“, – klausė ji.
„Iš kalbos taip gavosi, kad aš supratau, kad skolinu politinei veiklai, o jis skolinasi politinei veiklai“, – į tai atsakė R. Kurlianskis.
Jis taip pat sakė manęs, kad nuo gegužės iki rudenį vykusių Seimo rinkimų „laiko tarpas yra niekinis“, todėl neabejojęs, kad pinigai bus išleisti politinėms kampanijoms.
Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas atsakydamas į advokatų klausimus taipogi teigė, kad ir 2019 metais jis buvo paskolinęs E. Masiuliui 10 tūkst. eurų, bent dalį kurių šis panaudojo savivaldybių tarybų rinkimuose. Jis tvirtino ir tąkart nesidomėjęs, kur konkrečiai tie pinigai bus panaudoti ir neaptaręs to detaliai su politiku.
Užsimerkė, kad E. Masiulis pinigus gali panaudoti verslui
Vėliau posėdyje klausimus kaltinamajam uždavė ir Eligijus Masiulis, kuris domėjosi ar jis R. Kurlianskiui buvo minėjęs, kad ketina vystyti nekilnojamo turto verslą ir sakęs, kad jam gali prireikti pasiskolinti pinigų šiai veiklai. R. Kurlianskis į abu klausimus atsakė teigiamai.
„Ar galėjo būti taip, kad paskolą, kurią sutikote man suteikti, pirmiausia todėl, kad aš buvau politikas ir norėjote, kad man sektųsi?“ – klausė buvęs liberalų lyderis.
„Taip, profesionalus politikas, tai, kad ir sektųsi profesionaliam politikui (...) tamstai, kaip politikui, kad sektųsi jūsų profesinėje veikloje“, – teigė R. Kurlianskis.
„Nekilnojamo turto srityje aš tamstos profesionalu nelaikiau“, – pridūrė jis.
„Labai teisinga įžvalga jūsų, šiuo metu ir nebevykdau tų verslų“, – padėkojo E. Masiulis.
Buvęs politikas taip pat klausė, ar galėjo būti taip, kad net ir žinodamas, jog jis gali pinigus panaudoti verslui, R. Kurlianskis „prieš tą žinojimą užmerkėte akis“.
„Ir pinigus – 90 tūkst. eurų – skolinote tikėdamasis, kad jie bus panaudoti mano ir Liberalų sąjūdžio politinei veiklai, bet žinodamas iš esmės faktą, kad aš ketinu juos naudoti kaip investiciją į nekilnojamą turtą?“, – klausė E. Masiulis.
„Taip, tačiau aš sąmoningai pasakiau, kad nenoriu apie tai žinoti, nes jeigu nekilnojamame turte kas nors nutiktų nelabai, kad (nereikėtų) klausyti pasiteisinimų, kad ten toks ar toks projektėlis nepasisekė“, – sutiko buvęs koncerno viceprezidentas.
Atsilyginti negavus naudos – proto trūkumas
E. Masiulis taip pat klausinėjo, ar buvęs koncerno viceprezidentas bendravo ir su kitų partijų atstovais, ne tik su Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos.
„Man būtų paprasčiau pasakyti, su kurios politinės partijos nariu ar vadovu aš nesu bendravęs (...) Aš esu bendravęs su dauguma partijų, kurios kada nors yra turėjusios atstovus Seime ar Vilniaus ar Kauno savivaldybių tarybose“, – teigė R. Kurlianskis.
Jis teigė tai daręs tiek dėl pilietinių, tiek dėl profesinių paskatų.
„Aš norėčiau pažiūrėti į tamstos veidą, jei jūs man būtumėt taip pasakęs“, – atsakė R. Kurlianskis į E. Masiulio klausimą, ar šis yra prašęs, reikalavęs ar kitaip užsiminęs, jog jam reikėtų sumokėti kyšį.
„Labai teisingas atsakymas“, – replikavo buvęs liberalų lyderis.
Abu kaltinamieji aptarė ir tai, kad nagrinėjamų įvykių metu Liberalų Sąjūdis buvo Seimo opozicijoje, tad koncernui naudingų sprendimų net ir nebūtų galėję priimti, nes neturėjo balsų daugumos, o priimti įstatymai, už kuriuos, prokurorų teigimu, R. Kurlianskis davė kyšį E. Masiuliui, nei verslininkui, nei koncernui nebuvo naudingi.
„Ar įmanoma, kad žmogus asmeniškai (...) negavęs nei vieno euro naudos (...) jūs vis tiek atsilyginote E. Masiuliui kyšiu gegužės 10 dieną. Ar įmanoma išvis, už ką tada?“, – klausė E. Masiulis.
„Neįmanoma, tai yra, proto trūkumas“, – atsakė R. Kurlianskis.
Prekyba poveikiu ir kyšininkavimu šioje byloje kaltinami buvęs liberalų lyderis E. Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis bei „darbietis“ V. Gapšys. Parlamentaras Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu nesant kyšininkavimo požymių.
R. Kurlianskis kaltinamas kyšių davimu politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą. R. Kurlianskis sako, kad pas E. Masiulį rastus 90 tūkst. eurų skyrė jo politinei veiklai finansuoti, pastarasis tuo metu teigė, kad jie buvo skirti nekilnojamo turto verslui vystyti.
Kaltinimai byloje pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui. Kaltinamieji kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.
Klausimus R. Kurlianskiui bylos šalys ketina užduoti ir kitame posėdyje.
