„Debesys – ore plūduriuojančios vandens garų kondensacijos produktų (vandens lašelių ir ledo kristalų) sankaupos. Kai tokia sankaupa susidaro ir/ar atslenka prie žemės paviršiaus ją vadiname rūku. Debesų lašelių skersmuo vidutiniškai yra 10–15 µm (mikrometrų; 1 µm = 0,001 mm), tačiau visas jų dydžių intervalas labai platus – nuo 1 iki 100 µm. Vandens lašelių koncentracija debesyje didžiulė – paprastai keli šimtai lašelių 1 cm³ (arba šimtai milijonų lašelių 1 m³).
Daugkartinė šviesos sklaida debesų lašeliais sudaro įspūdį, kad debesys yra tamsūs ir nepermatomi, nors iš tikrųjų pavieniai vandens lašai yra skaidrūs regimajai šviesai. Saulės apšviesti debesys atrodo balti, nes dėl plataus lašelių dydžio intervalo visų bangų ilgių regimoji šviesa sklaidoma vienodai. Na o patys tamsiausi debesys būna labai stori ir daug drėgmės turintys cumulonimbus (kamuoliniai lietaus) debesys.
Taip pat labai tamsūs gali būti gaisrų sukelti debesys (flammagenitus), kurie savyje turi ir daug degimo produktų (pelenai ir kt.). Tamsūs danguje gali atrodyti ir kito debesies šešėlyje esantys nedideli, tačiau iš daug lašelių sudaryti debesys.
Be to, debesys gali turėti melsvą, gelsvą, rausvą ir net žalsvą spalvą. Ryte/vakare dėl rausvesnės Saulės šviesos debesys irgi gali nusidažyti panašiais atspalviais. Melsvą atspalvį turintys debesys šaltuoju metų laiku kai kartais rodyti sniegą arba sniego kruopas, purpuriniai – didelį drėgmės kiekį ore (bei tuo metu prie horizonto esančią Saulę). Na, o žalsva debesų spalva gali net parodyti, jog matomas debesis yra pavojingas – savyje turi krušos ledėkų.
Taigi, trumpai sakant, debesų spalvą lemia paros metas (šviesos intensyvumas, spindulių kritimo kampas), juos sudarančių ledo kristalų / vandens lašelių dydis ir koncentracija“, – feisbuke praneša LHMT puslapis „Meteo.lt“.
