Į konfrontacijos židinį žibalo įpylė ir europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis, tikindamas, kad Prezidentūra galimai neteisėtai rinko informaciją apie J. Narkevičiaus įdarbintus žmones, o Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLR-KŠS) taip pat pareiškė, kad Prezidentūra bando priešiškai nuteikti visuomenę tautinių mažumų atžvilgiu.
Tai ne tai, kas vaizduojama
Politologas Andžejus Pukšto, komentuodamas prezidento patarėjo ir premjero apsisvaidymus tautinių mažumų diskriminavimo etiketėmis, sakė, kad tai akivaizdžiai vidinis konfliktas į kurį Lenkija tikrai nekreips dėmesio ir nesikiš.
„Praeitą savaitę, kai Lietuvoje buvo Lenkijos užsienio reikalų ministras ir šiaip lenkų politikai labai aiškiai įvardija, kad tarpvalstybiniai santykiai šiuo metu yra geri, o svarbiausias klausimas yra karinis, energetinis saugumas, o tai, kas vyksta tarp valdžių – vidinis konfliktas. Lenkijos žiniasklaidoje šios temos visiškai nėra aprašomos, matyt, tai vertinama, kaip buitinis konfliktas“, – sakė politikos apžvalgininkas.
Jis tikino, kad labai aiškiai matosi konfrontacija tarp Prezidentūros ir Vyriausybės. Tokių ir panašių konfrontacijų būta ir anksčiau. Pasak A. Pukšto, ir tarp prezidentės Dalios Grybauskaitės bei Algirdo Butkevičiaus būta nesutarimų bei konfrontacijų.
„Tai bandoma įvynioti į tautinę nesantaiką, bet tai nėra tai. Kita vertus, klaida padaryta ir prezidento rūmuose, pateikta informacija apie tuos 20 žmonių, kuriuos įdarbino ministras, bet tai nekonkretus dalykas. Reikėjo labai aiškiai pasakyti: tie žmonės nekvalifikuoti, neatitinka kažkokių standartų, priimti be konkurso, nepolitinio pasitikėjimo. Tai reikėjo pasakyti. Tas išsirutuliojo, premjeras ir valdančiosios daugumos lyderiai tą pagavo ir tai tapo didele nesąmone“, – kalbėjo politikos apžvalgininkas.
Anot jo, „diskriminacinio fono“, apie kurį kalbėjo premjeras, čia tikrai nėra, vyksta paprasčiausia kova dėl Vyriausybės išlikimo.
„Jei išties kam rūpėtų tas diskriminacinis faktorius, tam yra Tautinių mažumų departamentas arba Lygių galimybių kontrolieriaus įstaiga, Seimo kontrolieriaus įstaiga. Jei premjerui taip rūpi tos tautinės mažumos ir diskriminacija, galima ten kreiptis. Išties gal kažkur diskriminacijos ir yra, bet ji ne dabar atsirado. Čia galėtų gal ir valstybės tarnautojų profsąjunga pareikšti savo nuomonę, bet šiaip plika akimi matosi, kad tema pajungta prie tos politinės kovos ir politinės konkurencijos, kuri dabar vyksta tarp Vyriausybės ir prezidento“, – sakė A. Pukšto.
Apžvalgininkas nemano, kad šis politinis apsižodžiavimas kaip nors paveiks būsimus rinkimus ir lenkų mažumos palaikymą Lenkų rinkimų akcijai. Ši politinė jėga, pasak A. Pukšto, turi nuolatinį elektoratą, kuris sudaro apie 3,5 ar 4 proc. rinkėjų ir jie ištikimai balsuoja, nepaisydami vykstančių skandalų ar nesusipratimų.
Kalbos apie diskriminaciją gali atsirūgti
Politologė Rima Urbonaitė aiškino, kad trūksta įrodymų, kad galėtume kalbėti apie diskriminaciją tautiniu pagrindu. Gal labiau apie Lenkų rinkimų akcijos- Krikščioniškų šeimų sąjungos protegavimą. Pasak politologės, tai partinis, o ne tautinis aspektas.
„Mes visai neseniai kalbėjome apie Žemės ūkio ministrą Andrių Palionį, kuris iš ministerijos padarė įdarbinimo agentūrą. Ten buvo tikrai virš sveiko proto ribų. Taigi, dabar kilo klausimas lygiai dėl to paties: dėl žmonių susijusių su partija ar partijos narių įdarbino. Kalbėti apie diskriminaciją tautiniu pagrindu, mano nuomone, neturime argumentų“, – sakė politologė.
Anot jos, kalbėdami apie aukštą politikos lygmenį privalome labai atsargiai kalbėti apie diskriminaciją, nes turime tautines mažumos, kiekvienos jų integracija yra iššūkis, problemų net lenkų mažumos regionuose yra daug, iššūkiai didžiuliai.
„Jei darome tokius apibendrinimus, juos reiktų gerai pasverti, nes gali pasitarnauti, kaip manipuliacijos įrankis. Tikrai galima pradėti mosuoti tuo ir prisidaryti problemų. Reikia atskirti sąvokas, veiksmus ir kalbėti apie argumentus“, – įtikinėjo politologė.
R. Urbonaitė aiškino, kad prezidento ir jo komandos visą laiką kalbėta buvo apie konkretų ministrą, apie ne lenkų tautybės žmones, gyvenusius Seimo viešbutyje ir tai niekaip nebuvo susiję su tautybe. Ji svarstė ar tikrai verta veltis į diskusiją, kuri niekur neveda ir tik nustumia realių politinių problemų sprendimą.
„Šiuo metu galime kalbėti apie neatsargius premjero pareiškimus. Klausimas ar jis tikrai juos pakartotų, man atrodo tai neatsargus ir nepasvertas kalbėjimas, kurio geriau vengti, nes galima įsivelti į istorijas, kurioms reikės pasiteisinimų“, – sakė R. Urbonaitė.
Susikibo nejuokais
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas J. Neverovičius atsakydamas premjerui apie tariamą diskriminacijos tautiniu pagrindu, sakė, kad šie kaltinimai yra nepagrįsti, o ministras pirmininkas žemai puolė.
„Visų pirma, kai aš skaičiau interviu ministro pirmininko, tai prisipažinsiu, man buvo labai liūdna. Man buvo labai liūdna, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministras pirmininkas taip žemai nukrito ir tokius kaltinimus nepagrįstus formuluoja“, – antradienį „Žinių radijui" sakė G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais.
Premjeras pirmadienį interviu portalui delfi.lt pareiškė, kad diskusijų dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus „fonas panašėja į diskriminaciją tautiniu pagrindu“, nors pabrėžė tiesiogiai prezidento nekaltinantis.
Valdančioji Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga pirmadienį taip pat pareiškė, kad Prezidentūra bando priešiškai nuteikti visuomenę tautinių mažumų atžvilgiu.
Tokiais pareiškimais premjeras ir partija dalijosi tęsiantis diskusijoms dėl G. Nausėdos paskelbtos informacijos, kad Lenkų rinkimų akcijos narys ministras J. Narkevičius įdarbino mažiausiai 20 savo partiečių ir su jais susijusių žmonių ministerijai pavaldžiose įmonėse.
G. Nausėdos patarėjas tvirtino, kad jam nekilo nė menkiausios abejonės dėl prezidento vertybių, šalies vadovas netaiko diskriminacinių kriterijų ir reikalauja tik profesionalumo, politinės atsakomybės ir moralės.
„Prezidentas savo pasisakyme kalbėjo tik apie partijos bičiulius, jokiu būdu tautinio klausimo prezidentas neiškėlė. Tai buvo ministras pirmininkas, kuris pradėjo rinkti medžiagą, rinkti kažkokias pažymas apie tai, kokia ten yra nacionalinė sudėtis. Tai nebuvo prezidentas, kuris ta klausimą taip suformulavo“, – sakė J. Neverovičius.
„Ponas Tomaševskis visų pirma turėtų kreiptis kitu adresu, jeigu turi tokias pretenzijas“, – teigė jis.
Portalas tv3.lt primena, kad dabartinis prezidento patarėjas J. Neverovičius Algirdo Butkevičiaus Vyriausybėje buvo paskirtas energetikos ministru, bet turėjo atsistatydinti, kai jį delegavusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRĄ) spaudė ministrą antrą kartą viceministre paskirti LLRA narę Renatą Cytacką, o premjeras tam priešinosi. Šios konfrontacijos auka tapo pats ministras, kuris buvo priverstas trauktis.
Prezidentas G. Nausėda ne kartą ragino atleisti susisiekimo ministrą, sulaukusį kritikos dėl Lietuvos pašto valdybos atleidimo, gyvenimo Seimo viešbutyje aplinkybių ir lėšų skirstymo keliams asfaltuoti, tačiau valdantieji pareiškė pasitikėjimą J. Narkevičiumi. Prezidentas taip pat pareiškė, kad J. Narkevičius ministerijoje ir jam pavaldžiose įstaigose įdarbino 20 partiečių, bet premjeras, koalicijos lyderis Ramūnas Karbauskis ir pats ministras tai visada neigė.
