Europarlamentarė, buvusi Suomijos švietimo ministrė Henna Virkkunen didžiuojasi Suomijos proveržiu švietime ir savo šalį laiko geru pavyzdžiu švietimui. Tačiau lydere švietime Suomija anaiptol netapo per dieną. Buvusi švietimo ministrė pripažįsta, kad tokius pasiekimus šalis pelnė per didelį skurdą.
„Visai neseniai Suomija atšventė savo šimtmetį. Prieš 100 metų buvome labai skurdi šalis, matėme, kad pagrindinis mūsų išteklius – žmogiškasis, todėl nusprendėme į jį investuoti. Taip mokymas ir dėstymas tapo viena prestižiškiausių ir svarbiausių mūsų visuomenės profesijų“, – technologijų ir verslumo konferencijoje „Switch“ ketvirtadienį kalbėjo H. Virkkunen.
Ir išties, anot buvusios ministrės, mokytojų gali tapti toli gražu ne bet kas – tik 1 iš 10 norinčiųjų studijuoti gauna galimybę krimsti pedagogikos mokslus. Svarbu ir tai, kad mokytojas Suomijoje ne tik gerbiamas, juo taip pat pasitikima tiek, kad mokydamas jis turi visišką laisvę naudoti norimas mokymo priemones, nuspręsti, ką ir kada mokyti.
„Jei mokytojai yra motyvuoti, apsišvietę, turi pakankamai laisvės, jie bus puikūs specialistai. Daug kur šnekame apie atlyginimus, bet nemanau, kad tai yra svarbiausia. Svarbu puiki darbo aplinka, motyvacija, kolegos, žinoma, svarbu gauti ir atlyginimą. Svarbu nuolat tobulinti savo pedagogus, rasti naujų būdų jiems padėti tobulėti“, – pabrėžė H. Virkkunen.
Modernios technologijos – ne tik žaidimams
Tačiau suomiams rūpi ne tik mokytojų prestižas ir gebėjimai, o ir moksleivių mokymosi aplinka. Kaip teigia buvusi švietimo ministrė, Suomijos mokyklos savo lygiu nesiskiria, visose dėstymo kokybė aukšta, dėsto puikūs specialistai, todėl tėvai gali nesukti galvos ir leisti atžalas į arti namų esančias mokymo įstaigas.
Be to, prieš daugiau nei dešimtmetį Suomija ėmėsi skaitmenizuoti savo mokyklas ir ugdymo reikmėms pritaikė nemažai modernių technologijų.
„Kai buvau švietimo ministrė, sužinojau, kad turime skaitmenizuoti savo mokyklas. Visose mokyklose buvo skirtinga padėtis – vieni norėjo naudotis moderniomis technologijomis, kiti nelabai. Daug žmonių man sakė, kad užteks tik nupirkti kompiuterius. Bet žinome, kad vien nupirkti kompiuterius neužtenka, jei mokytojai nemoka jais naudotis. Todėl nuolat turime tobulinti savo pedagogus, kad jie gebėtų naudotis moderniomis technologijomis ir nuolat tobulinti jų įgūdžius“, – sakė H. Virkkunen.
Šiai mokytojų žinių spragai išspręsti suomiai sukūrė programą – kai kuriose mokyklose veikia korepetitoriai, skirti mokytojams. Tai technologijų srityje apsišvietę ir technologijų naujovėmis susipažinę pedagogai, kurie padeda mokytojams mokytis dirbti kompiuteriais bei kitokia technika ir nuolat atnaujinti savo žinias.
„Dabar vis dažniau kalbame apie mokymosi aplinką, nes žinome, kad joje galima pritaikyti daug technologijų. Pavyzdžiui, virtualią realybę, mokymo žaidimus“, – apie galimybę mokymosi procese pritaikyti technologijas pasakojo pranešėja.
Čia pat europarlamentarė pažymi, kad dažnai mokymo įrangą mokykloms kuriančios kompanijos vis dėlto gerai nežino mokyklų poreikių, kas padėtų mokytojams, mokiniams. Todėl nutarta, kad mokyklos ir technologijų verslai turėtų bendradarbiauti.
„Manau, jų tikslas panašus – rasti gerus sprendimus, kurti naujas galimybes, mokymosi aplinkas. Tačiau šios kompanijos dažnai nežino, ko reikia ar nereikia mokykloms. Mokytojai, žinoma, turi savo idėjų, bet jie nežino, kaip susisiekti su verslu. Palaikau judviejų bendradarbiavimą“, – kalbėjo H. Virkkunen.
Įgūdžiai, kurie turi nuolat kisti
Tobulėjančios technologijos verčia nuolat keistis ir prisitaikyti tiek darbo rinką, tiek darbuotojų įgūdžius. Globalizacija, robotizacija, skaitmenizacija keičia visą pasaulį.
„Darbo rinkoje vis dažniau reikia žmonių, išmanančių modernias technologijas. Žinome, kad skaitmenizacija gali labai pagelbėti skaitymo, rašymo įgūdžiuose. Norime, kad žmonės mokytųsi visą gyvenimą, nes tai darosi vis svarbiau, kai modernios technologijos keičia mūsų darbą ir kasdienį gyvenimą“, – pažymėjo buvusi ministrė.
Ji taip pat mano, kad Lietuvai iššūkių kyla ne tik jaunimo, bet ir suaugusiųjų ugdyme, mat Suomijoje net 80 proc. visų gyventojų turi net ir menkiausius skaitmeninius įgūdžius, kol Lietuvoje tokių tik 50 proc.
Patardama, kur dabar svarbiausia investuoti švietime, H. Virkkunen pastebėjo, jog kiekviena švietimo sistema kiekvienoje šalyje yra skirtinga, priklausomai nuo šalies istorijos, visuomenės ir dar daug kintamųjų. Būtent dėl šios priežasties Suomijos pavyzdys gali ir nepasiteisinti Lietuvoje ar kitose valstybėse.
„Tačiau manau, kad visada galime mokytis vieni iš kitų, dalintis geraisiais ir blogaisiais pavyzdžiai, tobulindami savo švietimo sistemas. Manau, ir Lietuvoje susiduriate su ta pačia problema, kaip ir dauguma pasaulio šalių, kad reikia greitai prisitaikyti prie kintančio pasaulio, tačiau trūksta net paprasčiausių įgūdžių“, – kalbėjo buvusi ministrė.
