Šlovingoji Generalinė prokuratūra nesiliauja stebinti. Šviežiausias akibrokštas – ilgą laiką žiniasklaidoje viešinta skandalinga „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) afera yra teisėta. Kaltų dėl iššvaistytų milijoninių sumų nėra, nes jų niekada nebuvo.
VEKS veiklai dotuoti Kultūros ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė 2006–2009 m. pervedė į VEKS sąskaitas 27,4 mln. Lt. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2008 m. vasarą dėl galimo lėšų iššvaistymo kuriant interneto svetaines ir kitų nusikalstamų veikų, dėl galimo didelės vertės turto pasisavinimo, didelės vertės turto iššvaistymo, aplaidaus apskaitos tvarkymo.
Šią savaitę ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Paskelbta viešai, įvertinus Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų surinktus duomenis ir specialistų išvadas. Tačiau kiekvienas gali įsitikinti, kad tai – įžūlus melas: tereikia, pavyzdžiui, žvilgtelti į interneto svetainę www.lietuva.gyvai.eu , kuriai sukurti buvo išleista 531 tūkst. Lt. Tai turėjo būti septyniomis kalbomis veikiantis laisvalaikio ir turizmo portalas. Kur jis?
Prokurorai neregėtai sudėtingą darbą – aiškintis, veikia interneto svetainė ar ne – tyrė visą konservatorių valdymo kadenciją. Sulaukė senaties. Sunku patikėti, kad po to jie gali tirti milijardines bankų aferas „Snore“ bei Ūkio banke.
Seimo Antikorupcijos komisija iškart surengė spektaklį, pasikvietusi generalinį prokurorą Darių Valį pasiaiškinti. D.Valys Seime nepasirodė – atsiuntė Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiąjį prokurorą Irmantą Mikelionį. Šis pažėrė daug išminties perlų, pavyzdžiui, kad visos VEKS veiklai skirtos lėšos buvo naudotos išimtinai pagal paskirtį, kad nenustatyta, jog pinigai būtų mokami ne už atliktus darbus, kad pareigūnai tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo, kad nebuvo korupcinių tikslų ir motyvų, kad nepadaryta jokia materialinė žala valstybei ar valstybės institucijoms.
Be to, pasak I.Mikelionio, nustatant, ar nebuvo permokėta už VEKS projektus, juos būtina vertinti meniniu požiūriu, o menas – ne prokurorų reikalas. Todėl jie negali pasakyti, ar dainininkės Bjork koncertas buvo vertas 700 tūkst. Lt.
Žinoma, pavyzdžiui, tapant paveikslą panaudoti dažai kainuoja nedaug, tepliojimas jais gali būti sudėtingesnis ir nelabai, o kainuoti nutapytas paveikslas gali ir šimtą, ir tūkstantį litų, ir milijoną, ir būti bevertis. Susitarimo reikalas. Jei buvo sutarta, kad interneto svetainė kainuoja pusę milijono, tai, anot prokurorų, viskas gerai. Ir iš tikrųjų juk valdininkams niekas rankų nelaužė, prievartos nebuvo, vadinasi, kaina teisėta.
Menas todėl ir yra menas, kad jo neįmanoma įkainoti. Ypač jo vogti. Gebėjimas nepastebėti vagystės, matyt, irgi yra menas.
Iš I.Mikelionio visuomenė sužinojo ir tai, kad vertinti valstybės lėšų naudojimo racionalumą nėra prokuratūros kompetencija. Pasirodo, mūsų prokurorai ne tik nesupranta meno, nemoka naudotis internetu, bet ir nesidomi, kaip naudojamos valstybės lėšos. O kuo jie apskritai domisi?
Užtat lyg kokie mokesčių inspektoriai jie tikrino VEKS buhalteriją. Pažeidimų nerado, ji tvarkinga: popieriai gražiai susegti ir sunumeruoti, kai kurie – net spalvoti, visi su parašais, yra lentelių, jose – skaičiai. Prokurorai nerado tokių buhalterinių dokumentų, kuriuose būtų parašyta maždaug taip: „Susitariančios šalys sutarė dirbtinai padidinti kainą ir papildomus pinigus pasidalyti.“ Jei tokio sakinio nėra, vadinasi, viskas tvarkinga ir teisėta.
VEKS dokumentuose prokurorai dar rado gražių brėžinių ir projektų, įsigyjamų vertybių vaizdingų aprašymų. Na ir kas, kad jų negalima paliesti ar pamatyti? Jei negalima pamatyti, vadinasi, negalima vertinti ir meninės vertės, ko prokurorai daryti negali, nes jie – ne menininkai. Svarbiausia tai, kad pinigai už neegzistuojančius daiktus buvo sumokėti tikri.
VEKS sumanytojai dabar iš apmaudo turėtų graužti pirštus – o juk galėjo už surūdijusį vamzdį prie Neries upės griebti pusę milijono. Arba du milijonus. Už interneto svetainę buvo galima paimti kokius tris milijonus. Arba penkis. Nevykėliai!
Tačiau tai – gera žinia visiems aferistams: prokurorams užtenka tvarkingai susegtų popierių. Vokite, kiek telpa. Nors milijardus.
Beje, VšĮ VEKS direktorius Rolandas Kvietkauskas lyg nieko nebuvę nuo sausio vadovauja Kultūros ministerijai pavaldžiam Lietuvos kino centrui. Anksčiau jis dirbo Kultūros ministerijos sekretoriumi, ministro patarėju. Nors vyksta ikiteisminis tyrimas dėl suklastotų audito išvadų, kurias jis pateikė Europos Komisijai, šį skandalingą faktą paviešino dar kultūros ministru būdamas Remigijus Vilkaitis. Šį ministrą jau ir užmiršti suspėjome, o tyrimas dar nebaigtas.
Žodžiu, prokurorai pasirinko pademonstruoti savo stulbinamą, nusikalstamą nekompetentingumą. O mums iš VEKS kaip slogus prisiminimas liko surūdijęs vamzdis, lyg paminklas korupcijai.
Arūnas Daugėla
