Seismografas neužmuš žmogaus, jeigu tas nenustvers apnuoginto laido plikomis rankomis. O poligrafas žudo valdininkus. Po smūgio poligrafu žmogus veikiausiai liks gyvas, bet iš posto gali išlėkti.
Politikoje viskas šiek tiek kitaip nei gamtoje. Kada žemė dreba, prietaisai tą drebėjimą matuoja. O Lietuvoje matavimo prietaisas gali pats sudrebinti valstybės pamatus.
Nūnai vykstantis politinis žemės drebėjimas, kurį sukėlė su banku „Snoras“ susiję dalykai, gal taps valstybės išbandymu, nemenkesniu nei prezidento Rolando Pakso apkalta.
Zombiai neklausinėja
Kovoja institucijos, kovoja žiniasklaida. Tie žiniasklaidos karai vyksta darant prielaidą, kad piliečiai visiškai įsijaus į sensacingus teiginius ir neužduos nepatogių klausimų žurnalistams.
Pavyzdžiui, Valstybės saugumo departamentą (VSD) vaizduojant kaip vadinamųjų „valstybininkų“ irštvą pateikiama daug nutekintos informacijos. Neslepiama, kad tą informaciją neva surinko Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT).
Visišku zombiu netapęs skaitytojas ramiai viską perskaitys ir, jeigu netingės, pasižymės akis rėžiantį prieštaravimą –poligrafas drebina valstybę, kadangi jo rodmenys sukėlė abejonių dviejų aukštų FNTT pareigūnų gebėjimu saugoti paslaptis, tačiau kariaujant institucijoms FNTT ginama juodinant VSD ir remiantis informacija, kurią žurnalistas galėjo gauti iš paslaptimis besidalijančių FNTT darbuotojų. Įstaiga ginama, remiantis jos darbuotojų žiniomis, pateiktomis galimai pažeidžiant įstatymus.
Tokios publikacijos išties informatyvios, o ką tik minėtą nesąmonę galima įvertinti kaip redaktoriaus broką. Tačiau brokas juk neatsiranda tuščioje vietoje.
Pasakų pasauliai
Politikų pastangomis Lietuvoje diegiama melo kultūra. Ir tai ne šiaip melas, o pavyzdinės formuluotės, kuriomis signalizuojama, kaip meluojantiems politikams palankūs piliečiai turėtų reaguoti į išsakomas nesąmones.
Paminėsiu kelis pavyzdžius.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė viešai pasakė, jog teisėja Neringa Venckienė vykdo teismo nutartį dėl jos brolio dukters globos: „Kiek žinau, ponia N. Venckienė vykdo teismo sprendimą ir siūlo atiduoti mergaitę, jeigu pati mergaitė su tuo sutinka ir nori eiti pas mamą“.
Tyčia ar netyčia taip sudėliotas teiginys kuria gretutinę tikrovę su savais dėsniais ir duoda prezidentės gerbėjams bei N. Venckienės šalininkams formuluotę, pagal kurią ir vilkas sotus, ir avis sveika, nors tokia baigtis galima tik pasakose.
Premjeras Andrius Kubilius ne kartą sakė, kad atominių elektrinių (AE) statybos Kaliningrade ir Baltarusijoje projektai tėra politinis blefas, kurio tikslas – klaidinti Lietuvą. Nors daugybė ženklų rodo, kad minėti projektai juda į priekį, premjero teiginiai kuria gretutinį pasaulį, kuriame kaimynų atominės elektrinės nereikšmingos, ir lietuviškoji AE gamins pigią energiją po 7 centus už kilovatvalandę.
Padėtis įpareigoja meluoti
Nors poligrafas ir labai nepatikimas įrankis, labai knietėtų tuo prietaisu patikrinti ne vieną mūsų politiką – bent jau sužinoti, kaip jų kūnai reaguoja į jų pačių sakomas nesąmones.
Žurnalistų pakalbintas Lietuvos poligrafologas prasitarė, kad kai kurių tautybių atstovų nėra prasmės tikrinti melo detektoriumi. Minties jis neišplėtojo, kadangi ne tai buvo svarbiausia pokalbio tema.
Internete apstu informacijos apie poligrafus ir jų taikymo metodus. Pasirodo, išties yra duomenų, kad skiriasi skirtingų rasių atstovų reakcijos, kurias fiksuoja melo detektorius. Skirtumai yra sisteminiai – kitaip tariant, taikant poligrafą reikia atsižvelgti į žmogaus odos spalvą.
Bet gal reikėtų atsižvelgti ir į žmogaus luomą? Gal paaiškėtų, kad politikai meluoja neprakaituodami ir be širdies virpesių.
Klausimai premjerui ir prezidentei
Nors nėra duomenų, kad poligrafo metodas leidžia atskirti tiesą nuo melo, poligrafai plinta aerouostuose ir muitinėse. Žmogus stebimas jau ir nuotoliniu būdu fiksuojant jo skleidžiamus infraraudonuosius spindulius.
Įsivaizduokime, kad už kelerių metų žurnalistai į spaudos konferencijas atsineš ir fotoaparatus, veikiančius kaip melo detektoriai.
Užbėgdamas į ateitį, įsivaizduoju, kaip A.Kubiliui užduodami klausimai bandant nustatyti, ar jo kūnas vienodai prakaituoja, kada sakomi pavadinimai „Hitachi“ ir „General Electric“ (GE). Mat kompanija, kuri galbūt statys Visagino AE branduolinę jėgainę, Lietuvoje vadinama tiesiog „Hitachi“, nors tai jungtinė kompanija, turinti būstines JAV ir Japonijoje. Amerikoje ji vadinama „GE Hitachi Nuclear Energy“, Japonijoje – „Hitachi-GE Nuclear Energy“. Kadangi Lietuvoje iš pavadinimo vis dingsta „GE“, poligrafinio tyrimo tikslas būtų bent jau pačiupinėti, ar jėgainės tiekėjus, kuriems A.Kubiliaus vyriausybė buldozeriu šluoja kelią, neatvedė tie patys JAV lobistai, seni konservatorių draugai, kurie kažkada atvedė „Williams International“?
Gal ir kvailas klausimas, bet poligrafiniams tyrimams tai nesvarbu. Jeigu premjeras turi sąžinę, jis prakaituos pagal ją.
Nebūtų juokų darbas ir poligrafinis prezidentės tyrimas: ar FNTT pareigūnų vadybinius sugebėjimus ji tikrai vertina pagal neteisėtai pasistatytus gyvenamuosius namus?
