Evangeliškos teologijos ir pedagoginį išsilavinimą turinti, vaikų auklėjimo patirtį sukaupusi ir atsakomybės nebijanti prisiimti dvasininkė sako nusivylusi Biržų rajono vadovų požiūriu į vaikus, kuriems reikia pagalbos ir namų. Kone metus kantriai valdiškų pažadų besiklausiusi moteris jaučiasi apgauta ir nusivylusi žmonėmis, kurių kalbomis tikėjo.
„Prisiėmiau ligotus vaikus, kuriems turiu užtikrinti pilnavertį gyvenimą. Šeimyną noriu kurti mieste ne dėl savęs dėl vaikų ir atsakomybės už juos“, - sako keturis vaikus globojanti Sigita Švambarienė.
39 metų biržietę Sigitą Švambarienę pažįsta daugelis: žino jos veiklą evangelikų reformatų bažnyčioje, ypatingą gebėjimą rūpintis ne tik savo vaikais. Šios moters darbą vertina Biržų rajono savivaldybės Vaiko teisių skyrius, o už pasiaukojamą ir nuoširdų darbą praėjusiais metais globėjai S. Švambarienei įteiktas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos padėkos raštas.
Dviejų vaikų motina tuo metu dar dvi mergaites globojo. Evangelikų reformatų bažnyčios kunigė, Nemunėlio Radviliškio parapijos administratorė, Medeikių vaikų globos namų kapelionė Sigita – šešiolikmečio Jokūbo, šįmet mokyklą baigiančios devyniolikmetės Skaistės mama, užauginusi pilnametystės sulaukusią Dianą, kuri toliau mokosi Panevėžyje. Dabar jau pilnametė Diana Sigitos namuose gyveno aštuonerius metus, kita mergaitė iki šiol globojama nuo 2008 – ųjų. Vilniuje besimokantis bei besitreniruojantis talentingasis krepšininkas Jokūbas namuose dabar tik svečias, o brandos atestatą gavusi abiturientė Skaistė pasirengusi išvykti į savanorystės misiją Afrikoje.
Ryšį su vaikais ypač branginančios, meilę ir atsakomybę puikiai derinančios Sigitos namuose šurmulio netrūks – su ja kasdieniu gyvenimu ir toliau dalysis keturi globojami 6 – 11 metų vaikai. Jų Sigitos šeimoje dabar yra keturi – lapkričio mėnesį prie globojamos mergaitės prisijungė dar trys vaikai.
Norinti padėti vaikams Sigita darydama tai, ką geriausiai sugeba, pasirengusi rūpintis ir didesniu vaikų būreliu. Tačiau atsiliepusi į valstybėje skambantį kvietimą kurti šeimynas, kuriose mažyliai augtų maksimaliai į namus panašioje aplinkoje, moteris skaudžiai nusivylė.
Artėjant Motinos dienai Sigitos akis vilgė anaiptol ne džiaugsmo ašaros.
„Pasijutau kaip ta mergelė, kurią kažkas žadėjo vesti, tačiau paliko ant ledo“, - ironizuoti nepavydėtiną savo situaciją, kurioje atsidūrė, stengėsi keturis vaikus globojanti moteris.
Šeimynos namus įkurti ketinanti ir šešis vaikus globoti galinti Sigita Švambarienė pasakojo apie rajono merės ir jos pavaduotojos žadėtą paramą suteikiant šeimynai būstą. Tačiau valdžios pažadai taip ir liko pažadais - keturis mažamečius šiuo metu globojanti S. Švambarienė sako nesulaukusi pagalbos ir kalba apie rajono vadovų esą tik viešai deklaruojamą, o ne realų rūpinimąsi vaikais, kurie galėtų augti šeimynoje.
Vienus būstus „parceliuoja“, kitų neišgali nupirkti
„Nebegaliu tylėti, perskaičiusi apie savivaldybės ketinimą privatizuoti namą su socialiniais būstais. Jie „parceliuoja“ butus, aiškindami, kad vykdo prasigyvenusių piliečių norus, pamiršę pažadus rūpintis tais, kuriems reikia namų, kad galėtų juose augti“, - kalbėjo globėja S. Švambarienė. Laikinai nuomojamame būste gyvenanti, viena savo vaikus užauginusi ir išauklėjusi motina nenori, kad ją laikytų auka. Ji privalanti stengtis dėl be galo pažeidžiamų globojamų vaikų, už kuriuos prisiėmė atsakomybę.
„Kalbėk už tą, kuris pats už save negali kalbėti“, - Biblijos žodžiais dvasininkė S. Švambarienė įvardijo motyvą, kodėl ryžosi pasakoti, ką patyrė.
Anot moters, globos esmė yra stabilumas, kurį garantuoja namai, turintys ne tik materialią prasmę. Globėja nori, kad jos vaikai gyventų ramiai, neverčiami nuolat kraustytis iš vieno būsto į kitą.
Jau ne pirmus metus skamba neramios žinios iš Medeikių vaikų globos namų, kuriuose, regis, ne valgio ar drabužio trūkumas aktualiausia. Ką ten randa komisijos, neviešinama – aikčiojama tyliai, rengiant įvairaus lygio pasitarimus. Tačiau vaikų, kuriems reikia nuolatinės ar laikinos globos, nemažėja, o dideli vaikų namai tampa kone kareivinėmis…
Todėl S. Švambarienės atsiliepimui į šalyje skatinamą tendenciją ir asmeninei moters iniciatyvai steigti globojamų vaikų šeimyną Biržų rajono vadovės entuziastingai pritarė. Ne vienas yra girdėjęs merės Irutės Varzienės žodžius, kad tik sveikinti reikia tokios puikios globėjos kaip S. Švambarienė norą įkurti šeimyną. Tokioje šeimynoje vaikai būtų ne tik deramai prižiūrimi, auklėjami, bet ir taupytų savivaldybės lėšas. Dabar rajono globos namuose vieno vaiko išlaikymas atsieina apie 1800 litų, neskaitant išlaidų personalui. „Merė ir jos pavaduotoja mano iniciatyvai pritarė, kalbėjome apie namus, kuriuos rajono vadovės pažadėjo nupirkti kaip būstą šeimynai“, - sako S. Švambarienė. Jai buvo pasiūlyta susirasti tinkamą būstą, ką moteris ir darė – ėmėsi paieškų.
Tačiau jokių sandėrių dėl būsto moteris negalėjo sudaryti – su pardavėjais turėjo kalbėtis ne ji, o savivaldybės įgaliojimus turintys asmenys.
Į savivaldybę daugiau nei pusę metų vaikščiojusi ir apie būsto paieškas su vadovėmis kalbėjusi globėja vieną sykį išgirdo, kad savivaldybė negalinti padėti.
„Atsakė, kad laisvų socialinių būstų nėra, o pirkti savivaldybė pinigų neturi“, - pasakoja apie posūkį rajono vadovų pozicijoje.
S. Švambarienė teigia išgirdusi pasiūlymą namui pirkti pasiimti paskolą iš banko. Moteris apstulbo, suvokusi, ką reiškia paskola, kurią išmokėti tektų vaikų priežiūrai skirtais pinigais.
Abejotinas atrodė ir savivaldybės pažadas padėti apmokėti išlaidas už nuomojamą būstą, kurį taip pat susirasti turėtų pati globėja.
S. Švambarienė laikosi nuostatos, kad nuoma yra laikinas dalykas. Nuomotojas bet kada gali pareikšti norą parduoti savo turtą. Savo gyvenime tą patyrusi ir daugybę persikraustymų su vaikais išgyvenusi moteris teigia norinti stabilumo, kad galėtų tinkamai ir be streso atlikti globėjos pareigą. S. Švambarienė mano, kad to vaikų labui privalo siekti ir valstybė bei savivaldybė.
„Aš teisme už vaikus prisiėmiau atsakomybę, kuria noriu pasidalyti su valstybe“, - sako keturis vaikus globojanti moteris.
Ar reikia virsti žvėrimi?
S. Švambarienė sako turėjusi vilties, kad šeimyną galbūt galima kurti socialiniame būste - dideliame penkių kambarių name. Buvusiame aplinkos apsaugos agentūros pastate šiuo metu apgyvendinta moteris, kuri turi du nepilnamečius vaikus. Apie minėto namo skyrimą keturių vaikų motinai kadaise buvo daug diskusijų ir netgi įtarinėjimų. Tačiau didelis namas buvo paverstas socialiniu būstu ir paskirtas įdomiai savo gyvenimo istoriją pakreipusiai moteriai.
Kadangi artėjo minėto socialinio namo nuomos termino pabaiga, S. Švambarienė tikėjosi, kad savivaldybė pasinaudos galimybe kelerius metus ten gyvenusią moterį perkelti į kitą būstą.
Apie tokią galimybę rajono vadovėms pasakiusi globėja išgirdo, kad minėtame name gyvenusios moters rajono valdžia nenorinti liesti dėl aršaus charakterio.
„Taip viena iš rajono vadovių man ir pasakė. Tai aš tikriausiai turiu tapti žvėrimi dėl savo ir vaikų teisės gyventi?“ – jaudindamasi kalbėjo S. Švambarienė.
Anot globėjos, jai rankos nusviro dėl rajono vadovų požiūrio ir neatsakingų pažadų. S. Švambarienė turi minčių šeimyną kurti Pasvalio rajone – galbūt ten valdžios kitokios nuostatos ir kitokia atsakomybė už duotą žodį dėl vaikų gyvenimo.
„Dabar aš jaučiuosi kalta, kad pati negaliu nusipirkti namo, kad „suku“ galvą savivaldybei, nors noriu rūpintis savo krašto vaikais ir taupyti rajono biudžeto pinigus“, - kalbėjo S. Šavambarienė.
Rajono vadovų atsakymas
„Šiaurės rytai“ pateikė Biržų rajono savivaldybei klausimus, kuriuos paprašyta perduoti merei Irutei Varzienei arba pavaduotojai Stasei Eitavičienei. Kas trukdė nupirkti (ar išnuomoti) pastogę globojamiems vaikams, kurių išlaikymas „Vaiko užuovėjoje“ kainuoja nepalyginamai brangiau nei šeimynoje? Juk vadovams žinoma situacija, kad šeimyna gali būti įkurta tik rajono valdžiai padedant išsilavinimą, patirtį turinčiai bei atsakomybės prisiimti nebijančiai globėjai, kurios galimybės neleidžia imti paskolą būstui.
Vadovaujantis šeimynų įstatymu savivaldybė, kurios teritorijoje šeimyna steigiama, įstatymų nustatyta tvarka gali perduoti šeimynai savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, reikalingą šeimynos veiklai. Sigitai Švambarienei buvo pateikta keletas pasiūlymų, bet nė vienas jai netiko.
Spaudoje buvo keletas skelbimų apie parduodamus namus kaimo vietovėse, bet Sigita Švambarienė iškėlė sąlygą, kad patalpos būtų Biržų mieste, todėl jai buvo pasiūlyta pačiai susirasti tinkamą namą ar butą, o savivaldybė yra pasirengusi padėti finansiškai, pavyzdžiui, padengti patalpų nuomos išlaidas.
Buvo aptartos ir kitos paramos galimybės, jei Sigita Švambarienė norėtų būstą įsigyti nuosavybės teise.
Ar nesvarstyta galimybė S. Švambarienės globojamų vaikų šeimynai suteikti pastogę Ramunių gatvėje, buvusiame aplinkos apsaugos agentūros name, kuriame socialinis būstas suteiktas šiuo metu tik du nepilnamečius vaikus auginančiai moteriai, o jos draugas esą dirba užsienyje? Ar tiesa, kad savivaldybės vadovės prisipažino tą moterį bijančios „judinti“ dėl aršaus charakterio?
Biržų m., Ramunių g. 2, gyvenamojo namo nuomos sutartis su nuomininke pratęsta Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. A-88 iki 2016 m. sausio 11 d. Nuomos sutartis pratęsta, kadangi nuomininkė tvarkingai vykdė nuomos sutarties sąlygas, deklaruotas šeimos turtas ir pajamos neviršijo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dydžių. Sutarties pratęsimo metu nuomininkės šeimą sudarė 5 asmenys: nuomininkė ir keturi jos vaikai (du iš jų pilnamečiai, mokosi švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose).
Biržų rajono savivaldybės vadovams tikrai rūpi be tėvų globos likę vaikai, todėl jau ne kartą buvo organizuoti susitikimai su galimais globėjais, daug kalbėta ir apie šeimynų kūrimą. Sigitai Švambarienei buvo sudaryta galimybė šiuo klausimu pabendrauti su Socialinės apsaugos ir darbo ministre Biržuose.
Savivaldybė pagal galimybes tikrai parems šeimynos steigimą, bet pirmiausia tuo rūpintis privalo pats šeimynos steigėjas.
Globėjai siūlytas ir Obelaukių vaikų darželis?
Savivaldybės atsakymai S. Švambarienę pribloškė.
„Kaip ir tikėjausi, pati esu kalta, nes tik pati turiu viskuo pasirūpinti, nors prieš man pasiimant vaikus buvo visai kitokie pažadai… Mano manymu, tai yra dviguba moralė. Deja, čia aš matau tik deklaruojamą meilę vaikams“, - rajonui vadovaujančių garbių pedagogių laikyseną vertino vaikus globojanti dvasininkė.
Iš pradžių nenorėjusi pasakoti, ką ir kokiomis sąlygomis merė su vicemere siūlė, S. Švambarienė teigė turinti pasakyti, kad jos iškelta sąlyga buvo vienintelė – būstas turintis būti mieste.
Kaime siūlomo būsto globėja atsisakė todėl, kad jos globojami vaikai dažnai turi lankytis pas medikus. Globotiniams reikia ir psichologo pagalbos.
„Prisiėmiau ligotus vaikus, kuriems turiu užtikrinti pilnavertį gyvenimą. Mažoji lanko vaikų darželį, kiti trys – sporto mokyklą. Aš fiziškai nesugebėčiau jų visų iš kaimo vežioti pas medikus ir į užsiėmimus. Be to, manau, kad transporto išlaidos būtų didžiulės. Todėl šeimyną kurti noriu mieste. Ne dėl savęs - dėl vaikų ir atsakomybės už juos“, - teigė globėja.
S. Švambarienė teigė neturinti žodžių, kad atsakytų, kokie variantai, anot rajono vadovių, „jai netiko“. „Kas turime omenyje? Ar buvęs Obelaukių vaikų darželis, apie kurį man kalbėjo vicemerė? Ar kokia tame kaime apleista mokykla?
O gal man siūlytos „Agrolaboratorijos“ patalpos, kurių aš tikrai neatsisakiau. Man liepė apžiūrėti, ar patinka. Ejome su vaikais, žiūrėjome, džiaugėmės. Tačiau kai apie tai pranešėme merei, išgirdome, kad tos įstaigos staiga kažkam labai prireikė…
Labai gražiai tos rajonui vadovaujančios moteriškės man šypsojosi, tačiau nuo to laiko, kai lapkričio mėnesį tris vaikus pasiėmiau globoti, kol kas sulaukiau tik vienintelio Socialinių paslaugų centro dėmesio. Be jų, niekas net nepaklausė, kaip pirmąjį mėnesį, už vaikus negaudama tų 520 litų, aš gyvensiu“, - apie tikrąją realybę ir meilės auginamam žmogui nedeklaratyviąją pusę kalbėjo už septynių vaikų gyvenimą atsakinga Motina.
Alfreda Gudienė
