Proto negalės kamuojami žmonės dažnai būna pernelyg seksualiai aktyvūs. Kartais tai baigiasi nusikaltimu, nauja sielos trauma, kūdikio gimimu.
Išlindo lyg yla iš maišo
Simno specialiąją mokyklą (Alytaus r.), kurioje mokosi ir čia pat, gretimame pastate, gyvena sutrikusio intelekto vaikai, sudrebino skandalas: gali būti, kad šioje mokykloje dirbęs stalius (47 m.) seksualiai išnaudojo nepilnametę auklėtinę.
Įvykį tiria Alytaus policininkai. Jiems teko nelengva užduotis – ieškant nusikaltimo pėdsakų, reikia „atsukti laiką atgal“, nes kalbama apie praėjusių metų rugsėjo įvykius. Po jų minėtas stalius tyliai buvo atleistas iš darbo paties prašymu.
Mokyklos vadovybė kaltinama nuslėpusi rimtą nusikaltimą, apie kurį galiausiai sužinota. Tačiau mokyklos direktorė Elena Dainauskienė ir būrys pedagogų linkę atremti kaltinimus. Mokytojai „Akistatai“ teigė: „Ar tikrai buvo nusikaltimas, tegul atsakys tyrėjai. Toji paauglė savo elgesiu provokavo. Reikia padirbėti tokioje įstaigoje, kad suprastum ir įsitikintum, jog proto negalės kamuojami asmenys yra „apdovanoti“ padidintu, stipresniu lytiniu potraukiu. Jų atviras, nevaldomas seksualumas gali net išmušti iš vėžių. Matyt, mūsų buvo pražiūrėta“.
Laisvi ir lipšnūs vaikai
Mokyklą užpuolė ne tik žurnalistai ir policijos tyrėjai, bet ir įvairios komisijos.
Pedagogai, vedžiodami po kabinetus ir rodydami šūsnis nuotraukų, kuriose užfiksuotos daugybės renginių akimirkos, gausybę įdomių suvenyrų, kuriuos pagamino proto negalę turintys vaikai, korespondentę įtikino, kad jų kontingentas neįprastas ir sudėtingas. Yra nemažai auklėtinių, sėdinčių neįgaliųjų vežimėliuose, yra kurčių, aklų, yra ir negalę iškart išduodančiais veidais.
Šie vaikai ypač dėmesingi svečiams – mieli, paslaugūs, klausia, kur palydėti, lipšnūs, pripuola paliesti ar paglostyti, pasisako savo vardą, seka iš paskos, kiša į delną savo ranką, siekia nučiupti drabužio kraštelį... Ir kone visi – su jaukia šypsena, atviri bendravimui.
„Tai tik žiedeliai! – tarsi apibendrino mokyklos gydomosios kūno kultūros mokytoja Aldona Mikulskienė, kadaise įgijusi medicininį išsilavinimą. – Tas lipšnumas greitai perauga į siekį artimai bendrauti. Matytumėt, ką daro mūsų paauglės, kai mokykloje ką nors remontuoja ir tvarko meistrai. Jos negali atitraukti akių nuo vyrų, grįžta ir grįžta, stebi pro kampą, vilioja – limpa kaip prie medaus. Mes prie tokio elgesio pripratę, tad tik stebime, o mokyklos svečius tai trikdo, stebina, kartais net šokiruoja“.
Slopinant didėja agresija
Mokytoja Aldona, per kurios užsiėmimus vaikai jaučiasi visiškai laisvai ir labai juos mėgsta, neslėpė, kad proto negalės kamuojami auklėtiniai linkę apsinuoginti, glamonėti savo kūną, kaišioti rankas į pačias intymiausias kūno vietas, „malonumo siekia net per sauskelnes“.
„Ką tuomet darome? Tikrai nedraudžiame ir nedaužome per rankas, – aiškino A. Mikulskienė. – Juk slopinami lytiniai pojūčiai lyg lazda atsisuks kitu galu – didės agresija. Sutrikusio intelekto žmonės dažnai neturi gėdos jausmo, dažnai ir nesuvokia, kas, kaip mes sakome, negražu ir negerai. Patenkinti lytinę aistrą jiems tas pats, kas pavalgyti“.
Ir kiti kalbinti pedagogai pasakojo, kad per užsiėmimus auklėtiniai neretai daugiau dėmesio skiria savo kūnui, negu dėstomam dalykui. Taip pat itin domisi lyčių skirtumais.
„Štai kad ir ta paauglė, dėl kurios dabar pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ji labai domisi berniukais – jie jai patinka visi iš eilės, – pasakojo direktorė E. Dainauskienė. – Ne su vienu yra draugavusi. Ji aktyviai siekia lytinių santykių. Mūsų rūpestis – aiškinti, pasakoti, įtikinėti, šviesti, nuteikti – galų gale susaugoti nesusaugojamą“.
Pensionatuose – ta pati problema
Nevaldomo lytinio potraukio problema aktuali ir pensionatuose, kuriuose gyvena proto negalę turintys suaugusieji.
Anot Kalvarijos pensionato (Marijampolės apskr.) slaugytojos Vilmos Navickienės, padidėjęs lytinis potraukis ir hiperseksualumas neretai gali būti paveldėtas, tačiau turbūt dažniau – dėl psichikos sveikatos sutrikimų, dėl vartojamų psichotropų.
„Pastangos suvaldyti arba slopinti padidėjusį lytinį potraukį gali privesti prie rimtos psichinės ligos arba sukelti kitokių fizinių negalavimų, todėl tokiose įstaigose jokiais medikamentais lytinė potencija neslopinama, bet stengiamasi daryti viską, kad tas padidėjęs lytinis potraukis netrukdytų gyventi kitiems, netaptų nusikaltimu“, – teigė V. Navickienė.
Slaugytoja pasakojo, kad pensionato gyventojos periodiškai lankosi pas ginekologą, joms paskiriamos kontraceptinės priemonės, nes psichikos sveikatos problemų turinčių moterų nėštumas, savaime suprantama, nepageidautinas ir neskatintinas.
„Tačiau be lytinių santykių šie žmonės negyvena, – teigė medikė.
Sekso kambariai neprigyja
Tokio pat Suvalkijos pensionato (Marijampolės sav.) medikės jau turi darbo su gimdyvėmis patirties. Prieš 9 ir 7 metus čia pagimdė 2 globotinės. Jų vaikučiai atsidūrė vaikų namuose. Vėliau vienas buvo įvaikintas užsieniečių.
Psichiškai nesveikų motinų gyvenimą atskirai nuo savo vaikučių medikės linkusios vadinti didžiuliu skausmu, net tragedija.
„Kad lytinis mūsų globotinių gyvenimas nesibaigtų kūdikių mėtymu, vyksta šviečiamojo pobūdžio darbas, tačiau specialių meilės ar sekso kambarių, skirtų meilės žaidimams, kaip rekomenduoja kolegos užsieniečiai, pas mus dar nėra, – teigė Suvalkijos pensionato medikės. – Globotinių meilės žaidimai pas mus vyksta bet kuriuo paros metu ir bet kurioje vietoje – kambariuose, tualetuose, gamtoje. Galima tik diskutuoti, ar sekso kambariai pensionatuose nebūtų grėsmė išsigimti tokioms globos įstaigoms“.
Užsienio šalyse patirties besisėmę pensionato darbuotojai primokyti, kad globotinių lytinių santykių nutraukti ir jiems trukdyti negalima, drausti nevalia. Mat seksas tokiems ligoniams – kartu ir raminantis vaistas.
Komentuoja psichologas Evaldas KARMAZA, „Vaiko namo“ viešosios įstaigos direktorius:
Ilgą laiką žmonės su negale buvo net nelaikomi žmonėmis. Tik palaipsniui atrandame, kad žmonės su negale irgi yra žmonės, turintys tuos pačius norus, poreikius – bendravimo, saugumo, šilumos, meilės ir sekso. Todėl rekomenduojama pozicija turi būti: žmonės su negale taip pat turi teisę užsiimti seksu. Tik čia svarbus vienas kriterijus – kad tai nedarytų žalos kitiems ar pačiam sau.
Užsienyje plinta praktika, kai žmonės su negale yra mokomi masturbuotis, turėti kokybiškus lytinius santykius. Negalintiems apsitarnauti yra samdomos prostitutės, kartais pereinama, kad seksualinius poreikius patenkina socialiniai darbuotojai (jeigu žmogus su negale nepajėgus to padaryti pats). Tai kol kas dar labai žeidžia mūsų supratimą, kas yra normalu, o kas ne.
Bet kitas klausimas yra vaikai. Nors jie kartais ir labiau išreiškia seksualumą, nors jie daugiau ieško fizinio kontakto su kitais, bet jie yra vaikai. Papildomas fizinio kontakto ieškojimas – tai tiesiog toks bendravimo būdas, kai neišeina bendrauti kalba. Aplinkiniams tai sudaro įspūdį, kad jie tiesiog provokuoja seksui. Pasinaudoti vaikų bejėgiška padėtimi ar nemokėjimu pasipriešinti yra lengviau. Todėl administracija turi privalomai imtis papildomų saugumo priemonių, darbuotojų atrankos bei stebėjimo, kad darbuotojai nepasinaudotų vaikais asmeninių poreikių tenkinimui.
Iš savo darbo patirties žinau, kad susidūrus su labiau išreikštu seksualizuotu elgesiu darbuotojas turi padėti tai išreikšti nežalojant kitų. Vaikai ar suaugusieji, būna, pradeda masturbuotis, trindamiesi į duris, grindis, kitus vaikus. Darbuotojas turi pagal vaiko gebėjimus mokyti tai daryti ranka ir privačiai, kitiems nematant. Draudimai čia niekaip nepadėtų. Juo labiau – bausmės.
Jeigu būtų koks nors humaniškas metodas, leidžiantis sustabdyti minėtų neįgaliųjų seksualumą, aš jį būtinai pasakyčiau. Tik reikia žinoti, kad įvairūs draudimai išprovokuoja ne tik smurtą, bet ir dar didesnį seksualumo pasireiškimą.
Darbuotojo pagrindinis tikslas – tai protingas balansas tarp auklėjimo, mokymo bei ribojimų. Uždrausti visiškai negalima (o ir nepavyks), bet riboti, kad tai nebūtų vieša ir žalinga, reikia. Greta labai svarbu mokyti, kaip saugoti savo kūną, jeigu koks nors pašalietis ar net darbuotojas iš įstaigos siekia pasinaudoti.
Iš praktikos galiu pasakyti, kad tokio tipo įstaigose dažniausias pavojus, kai vyresnieji vaikai bando seksualiai pasinaudoti jaunesniaisiais. Todėl saugumo įgūdžių lavinimas turi būti privalomas. Vaikai turi būti mokomi, kas yra privačios kūno dalys, kas jas gali liesti, ką daryti, jeigu kažkas siekia pasinaudoti ir t.t.
Bet darbuotojų neveiklumo negalima pateisinti kokia paprasta fraze, esą šie vaikai vis tiek yra labiau seksualizuoti, esą vis tiek draudimai nepadės...
Ir jokiu būdu negalima slėpti įstaigoje atsitikusių bėdų, nes vienas nuslėptas ar nutylėtas nusikaltimas paskatina dar didesnę jų bangą.
Irena ZUBRICKIENĖ
