Neseniai įsteigta Lietuvos aktorių profesinė sąjunga „Lietuvos aktorių gildija“. Ji vienija tiek pagal individualios veiklos pažymas, tiek ir pagal įprastas darbo sutartis dirbančius aktorius. Pastarieji taip pat dažnai dalį pajamų užsidirba papildomai, teikdami paslaugas pagal individualios veiklos sutartis.
Anot sąjungos atstovų, vieša paslaptis, kad šio scenos meno atstovai, dažnai susiduria su nesąžiningu elgesiu. Daugiausia problemų susijusių su neadekvačiu darbo užmokesčiu, finansinių įsipareigojimų bei pažadų nesilaikymu.
Nuolat ant ribos
Profesinės sąjungos pirmininkas, aktorius Daumantas Ciunis nelinkęs dejuoti dėl mažų menininkų atlyginimų. Anot jo, pragyventi dirbant tik teatre įmanoma, tačiau klausimas kaip?
„Aktoriaus atlyginimas priklauso nuo to, kokiam teatre dirbi. Biudžetinių teatrų atlyginimai panašūs visuose miestuose. Iš jų išgyventi įmanoma, tik nežinau, kiek oriai, bet įmanoma. Aš pats dirbu beveik tik teatre. Bet žmogus visuomet esi „ant piniginės ribos“. Tai priklauso nuo spektaklių, vaidmenų skaičiaus.
Labai norėtųsi ne tik valstybės kalbų, bet ir realių žingsnių, didesnio indėlio į kultūros sritį. Juk aktoriaus algos biudžetiniuose teatruose priklauso nuo valstybės lėšų. Nuolat girdime pažadus, kiekviena naujai ateidama valdžias sako, kad jų prioritetas yra kultūra. Bet realiai atlyginimą pakėlė kokiais 6 eurais,“ - Tv3.lt kalbėjo D. Ciunis.
Anot pašnekovo, dažnas aktorius dirba kitus darbus, kad galėtų sau leisti vaidinti teatre.
„Ne iš vieno kolegos girdėjau ir interviu aktorių paskaitau, ir tai yra tiesa, kai jie sako: mes turime vaidinti serialuose, vesti renginius tam, kad galėtume leisti sau vaidinti teatre. Ar tai yra normalu – nemanau,“ - tikina aktorius.
Tačiau scenos meno atstovas mano, jog aktorius užsidaryti ir apsiriboti tik veikla teatre neturėtų. Esą tiek renginių vedimas, tiek vaidinimas filme ar seriale taip pat įeina į aktoriaus profesiją, tik šios veiklos reikalauja kitokių įgūdžių. Tačiau norėtųsi, kad aktoriaus darbą tik teatre pasirinkusiems nereikėtų nuolat sukti galvos dėl pinigų.
„Žinoma, galima išsisukti, bet ar tai yra pagarba profesijai? Pavargsti žmogus vien tik taip gyventi ir nuolat bandyti išsisukti,“ - sako aktorius D. Ciunis.
Didžiausias atlyginimas 1240 eurų prieš mokesčius
Šiuo metu Lietuvos nacionalinio dramos teatro nuolatinę trupę sudaro 37 aktoriai. Visi jie dirba pagal neterminuotas darbo sutartis.
Anot teatro atstovų, aktoriaus atlyginimą sudaro bazinė alga ir skiriamas priedas, kuris priklauso nuo vaidmens sudėtingumo ir per mėnesį suvaidintų spektaklių skaičiaus, todėl aktorių atlyginimai yra nevienodi. Bazinė alga nustatoma vadovaujantis LR vyriausybės nutarimais dėl kultūros įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo, kultūros ministro įsakymais ir teatro patvirtinta tvarka.
2017 metais vidutinis vieno aktoriaus, dirbančio pagal darbo sutartį, mėnesio atlyginimas neatskaičius mokesčių buvo 886,89 eurų (vidutiniškai per mėnesį vaidinama 7–8 spektakliuose).
Mažiausias vieno aktoriaus, per mėnesį turinčio 1–2 nepagrindinius vaidmenis, mėnesio atlyginimas neatskaičius mokesčių – 599,19 eurų, didžiausias atlyginimas aktoriaus, turinčio iki 14 vaidmenų per mėnesį, neatskaičius mokesčių – 1239,58 eurų.
Anot Nacionalinio dramos teatro atstovų, aktorių darbo krūviai yra įvairūs. Intensyviausiai dirbama prieš premjeras. Aktoriai, kurie nekuria vaidmenų premjeroms, taip pat ruošiasi kiekvienam spektakliui – kartojasi tekstus, ruošiasi vaidmeniui. Logiška, kad pagrindiniams vaidmenims pasiruošti reikia daugiau laiko, mažiems - mažiau, teigia teatro atstovai.
Uždirba mažiau negu kaimynai
Tuo tarpu Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys sako, kad Lietuvoje aktoriai uždirba mažiau negu kaimyninėse šalyse.
„Pernai buvo tokia statistika: jeigu čia Lietuvoje, biudžetinių teatrų aktorių atlyginimai buvo apie 550 - 580 eurų, tai latviai uždirbo apie 700 eurų, o estai dar daugiau – apie 900 eurų. Tai ši specialybė kol kas ten apmokama geriau,“ - tv3.lt sakė T. Juočys.
Teatro vadovas teigia, kad Lietuvoje yra nustatytos vadinamosios žirklės – kokią pastoviąją atlyginimo dalį galima mokėti aktoriams. Kaip mokėti už atliktus vaidmenis – nustatytos tvarkos nėra.
„Yra taip vadinamos žirklutės, nuo kiek iki kiek galima mokėti aktoriaus atlyginimo pastoviąją dalį, o kiek galima mokėti už išstojimus – nėra reguliuojama. Bet tam, kad kažką keisti, reikia turėti pinigų. Tad tą dieną, kai kažkada biudžetiniams teatrams padidins tą eilutę, iš kurios yra mokami aktoriams atlyginimai, manau, visų teatrų vadovai mielai sutiks ir pakels algas aktoriams,“ - sakė teatro vadovas.
Už vaidmenį 33 eurai
„Nežinau, kaip kituose teatruose yra nustatyta, bet bent jau mūsų teatre, už pagrindinio vaidmens atlikimą mokami 33 eurai, o dar iš jų yra išsiskaičiuojami mokesčiai. Tai aktoriui, norint prisidurti prie atlyginimo kelis šimtus eurų, reikia labai daug vaidinti per mėnesį,“ - kalbėjo T. Juočys.
Ir nors nuolat deklaruojama, kad biudžetinių įstaigų darbuotojams atlyginimai kyla, piniginės eurais pasipildo nevienodai.
„Visi biudžetininkai yra suvienodinti, ir mes dabar gauname atlyginimus pagal koeficientus. Tai šiemet jį padidino dviem eurais. Tai tas darbuotojas, kuris dirba pagal 30 koeficientą, jis tikrai pajaus tą dviejų eurų padidėjimą. Tačiau mūsų aktoriai, kurie dirba pagal 3-4 koeficientus, nekažką ir pajaučia,“ - teigia T. Juočys.
Kultūros ministerijos atstovų teigimu, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai didėja nuolat. Šis klausimas esą bus svarstomas ir tvirtinant 2019 metų biudžetą. Tačiau kaip gali kisti atlyginimai, kol kas nekomentuojama.
Ministerijos duomenimis, 2018 metais daugiausiai lėšų skirta Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui: 12,238 mln. eurų.
Lietuvos nacionalinis dramos teatras 4,414 mln. eurų
Lietuvos rusų dramos teatras 1,329 mln. eurų
Valstybinis jaunimo teatras 1,152 mln. eurų
Vilniaus teatras „Lėlė“ 663 tūkst. eurų
Nacionalinis Kauno dramos teatras 1,98 mln. eurų
Klaipėdos dramos teatras 1,438 mln. eurų
Kauno valstybinis lėlių teatras 620 tūkst. eurų
J. Miltinio dramos teatras 1,063 mln. eurų
Valstybinis Šiaulių dramos teatras 962 tūkst. eurų
Valstybinis Vilniaus mažasis teatras 927 tūkst. eurų
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras 12,238 mln. eurų
Kauno valstybinis muzikinis teatras 3,094 mln. eurų
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras 2,678 tūkst. eurų