Medžių genocidas

Pa­siž­val­gius po Šiau­lių mies­to cent­rą ga­li­ma su­skai­čiuo­ti jau ne de­šim­tis, o šim­tus kel­mų. Kas­met dėl įvai­riau­sių prie­žas­čių ker­ta­mi me­džiai nė­ra at­so­di­na­mi. Šie­met nė vie­nas me­de­lis ne­pa­so­din­tas. Spe­cia­lis­tai įspė­ja, kad taip nai­ki­na­mi mies­to „plau­čiai“, o mies­tie­čiai pri­vers­ti gy­ven­ti triukš­me ir dul­kė­se.

Kel­mas prie kel­mo

Į „Šiau­lių kraš­tą“ krei­pė­si skai­ty­to­jas, su­si­rū­pi­nęs, kad cent­ri­nė­je Šiau­lių da­ly­je nuo­lat ker­ta­mi me­džiai, o nau­ji į jų vie­tą neat­so­di­na­mi.

„Kur pa­žvelg­si: Dva­ro, Vil­niaus, P. Vi­šins­kio gat­vė­se, Auš­ros alė­jo­je, Drau­gys­tės pro­spek­te – vie­ni kel­mai. Ar jie pa­lik­ti ty­čia?" – klau­sė skai­ty­to­jas.

„Šiau­liai bu­vo ža­lias mies­tas, bet per pa­sta­ruo­sius 20 me­tų ma­ty­ti, kad me­džių so­di­ni­mas ne­lai­ko­mas prio­ri­te­tu, o kir­ti­mų – ženk­liai pa­dau­gė­jo. Jei­gu to­kia ten­den­ci­ja tę­sis, mies­tas grei­tai taps pli­kas, pa­skęs triukš­me ir dul­kė­se“, – nuo­gąs­ta­vo pa­šne­ko­vas.

Gal kirs­ti me­džius ap­si­mo­ka? Mal­kų kai­nos išau­gu­sios.

„Bul­va­re vargs­tan­čios už­sie­ni­nės lie­pos ro­do, kad me­džių at­so­di­ni­mas nė­ra toks jau pa­pras­tas da­ly­kas. Praė­jo ke­le­ri me­tai, kai šios lie­pos pa­so­din­tos. Ar jos tei­kia pa­vė­sį, ar va­lo orą? Tai grei­čiau lie­pų imi­ta­ci­ja, o ne tik­ri me­džiai“,– re­ziu­ma­vo skai­ty­to­jas.

Kir­ti­mo prie­žas­tys

Pra­šant lei­di­mo me­džiams kirs­ti daž­niau­siai nu­ro­do­mos šios prie­žas­tys: me­dis pa­žeis­tas pu­vi­nio, ke­lia pa­vo­jų žmo­nėms ir sta­ti­niams.

Per pa­sta­ruo­sius ke­lis mė­ne­sius Šiau­lių cent­re nu­kirs­ta apie 20 me­džių. Til­žės gat­vė­je, ruože tarp Vil­niaus ir Sto­ties gat­vių, nu­pjau­tos 4 lie­pos, tiek pat kaš­to­nų pa­klo­ta Drau­gys­tės pro­spek­te. Vil­niaus gat­vė­je 271 su­nai­kin­ti kle­vas ir lie­pa, Kaš­to­nų alė­jo­je nu­kirs­tas vie­nas ser­gan­tis kaš­to­nas, Rė­ky­vos Poil­sio gat­vė­je – lie­pa, ke­lian­ti pa­vo­jų žmo­nėms ir sta­ti­niams bei pa­žeis­tas gluos­nis.

Va­sa­rio 16-osios gat­vė­je nu­kirs­tos dvi guo­bos, Vil­niaus gat­vė­je 172 a – trys kaš­to­nai.

Šie­met ne­so­di­no

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės Ap­lin­kos sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ja Eg­lė Bru­žie­nė pri­pa­ži­no, kad prie triukš­min­gų gat­vių, kur ža­lu­ma ypač rei­ka­lin­ga, me­džius at­so­din­ti su­dė­tin­ga, nes truk­do mies­to ko­mu­ni­ka­ci­jos, van­den­tie­kis, elekt­ros tink­lai.

„Šie­met me­džių dar nie­kur ne­so­di­no­me. Per­nai prie gat­vių me­džiai ir­gi ne­bu­vo so­di­na­mi, iš­sky­rus pie­ti­nia­me ra­jo­ne“,– „Šiau­lių kraš­tui“ tvir­ti­no tar­nau­to­ja.

Šie­met dar tik ruo­šia­ma­si – ren­gia­mos sche­mos. Kur konk­re­čiai me­de­liai bus so­di­na­mi, pa­šne­ko­vė pa­tiks­lin­ti ne­ga­lė­jo, nes už tai at­sa­kin­ga sky­riaus dar­buo­to­ja ato­sto­gau­ja.

Mies­to biu­dže­te medžiams at­so­di­nti nu­ma­ty­ta 30 tūks­tan­čių li­tų. Vie­nas so­di­nu­kas, E. Bru­žie­nės žo­džiais, at­si­žvel­giant į me­džio rū­šį, dy­dį ir ki­tus kri­te­ri­jus, at­siei­na nuo 200 li­tų. Per­nai pirk­ti me­džiai vi­du­ti­niš­kai kai­na­vo po 300 li­tų. Ne­va so­di­na­mi ža­da­ma stam­bes­nius me­de­lius, kad jie grei­čiau įsi­tvir­tin­tų ir duo­tų di­des­nį efek­tą.

„Kaš­to­nų alė­jo­je ki­ta rū­šis ne­pa­gei­dau­ja­ma, o kaš­to­nai vi­so­je Eu­ro­po­je šiuo me­tu ser­ga, svei­kų so­di­nu­kų ne­ran­da­me“, – prie­kaiš­tą dėl re­tė­jan­čios Kaš­to­nų alė­jos at­rė­mė E. Bru­žie­nė.

„Pa­gal Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos reg­la­men­tą, rei­kė­tų ša­lin­ti vi­sus ser­gan­čius me­džius“,– sa­kė tar­nau­to­ja.

„Nie­ko ne­ga­liu ko­men­tuo­ti“ – sa­kė E. Bru­žie­nė, pa­pra­šy­ta įver­tin­ti nau­ją­sias bul­va­ro lie­pai­tes. Bet pri­pa­ži­no, kad me­dis mies­te tu­ri sau­go­ti nuo triukš­mo, nuo tar­šos ir teik­ti pa­vė­sį, o nau­jo­sios au­gin­ti­nės šių funk­ci­jų neat­lie­ka.

Ne­be­bus kuo di­džiuo­tis

„Pa­si­rink­tas leng­viau­sias ke­lias – iš­nai­kin­ti me­džius, kad ne­bū­tų pro­ble­mų, bet rei­kė­tų pa­gal­vo­ti ir apie ža­lių­jų plo­tų plėt­rą" – „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė Šiau­lių uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos so­do di­rek­to­rė pro­fe­so­rė As­ta Kli­mie­nė.

„Lie­tu­viš­kas me­de­lis atau­ga per 10 – 20 me­tų. Jei­gu nu­pjau­tų me­džių vie­to­je so­din­si­me bran­gius įvež­ti­nius, pra­ra­si­me ar­ba la­bai daug me­tų, ar­ba la­bai daug pi­ni­gų. Nio­ko­jant, pjau­nant rei­kė­tų pa­gal­vo­ti ir apie tai, kas bus vie­toj to, – ak­cen­ta­vo pro­fe­so­rė. – Mies­tas su alė­jo­mis, par­kais, me­džiais tu­ri sa­vo vei­dą. Kai me­džius iš­pjau­na­me ir pa­lie­ka­me ta­ry­bi­nės sta­ty­bos na­mus, at­ro­do ny­kiai. Nei se­na­mies­čio ne­tu­ri­me, nei par­kų, nei alė­jų. Kai pa­tys nai­ki­na­me me­džius, tai ne­be­bus, kuo džiaug­tis ir di­džiuo­tis“.

Neg­ra­žūs hib­ri­dai – ap­si­lei­di­mas

„Ma­no­ma, kad mū­sų se­nie­ji, tvir­tie­ji, di­die­ji me­džiai vie­šo­sio­se erd­vė­se ne­be­tin­ka“,– sa­kė A. Kli­mie­nė, pa­klaus­ta, ko­dėl ne­sau­go­me sa­vų me­džių, o so­di­na­me iš už­sie­nio.

Esą lie­tu­viš­kų me­džių šak­nys ar­do na­mus, prie gat­vių – ne­sau­gu, pa­tys vargs­ta. Di­rek­ty­vo­mis priim­ta, ko­kio aukš­čio, ko­kio plo­čio, kiek per me­tus paau­gan­tys me­džiai ga­li bū­ti au­gi­na­mi vie­šo­sio­se erd­vė­se. To­dėl daž­niau­siai puoš­ti bul­va­ro ar gat­vių iš Olan­di­jos ir ki­tų ša­lių įsi­ve­ža­mi va­di­na­mie­ji hib­ri­dai ar­ba mo­di­fi­kuo­tos veis­lės me­džiai. Per me­tus mi­li­met­rą ar du paau­gan­tys me­džiai ir po de­šimt­me­čio at­ro­dys ne­la­bai pa­si­kei­tę.

„O kad at­si­ve­ža­mi la­bai pra­stos ko­ky­bės, ir ne­gra­žūs me­džiai, kai yra žy­miai ge­res­nių, ar­ba ap­si­lei­di­mas, ar­ba biu­dže­to tau­py­mas. Me­džiai per­ka­mi ne­pai­sant jų ko­ky­bės, ne­žiū­rint iš­vaiz­dos“, – ne­slė­pė pro­fe­so­rė.

Dau­ge­ly­je Eu­ro­pos mies­tų, Če­ki­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je so­di­na­mi me­džiai, tu­rin­tys veš­lią, tan­kią la­ją.

„Bul­va­rui lie­pos pirk­tos iš Olan­di­jos, ku­ri yra pie­čiau. Gal joms ne­tin­ka vie­ti­nės są­ly­gos, me­džiai vargs­ta ir ne­duo­da lauk­to efek­to. Ge­riau rink­tis me­džius iš šiau­riau esan­čių ša­lių, – pa­ta­rė pro­fe­so­rė. – Lie­tu­vo­je taip pat yra se­lek­ci­nin­kų bei miš­ki­nin­kų, tu­rin­čių hib­ri­di­nių au­ga­lų. Jie ga­li pa­tar­ti, ką pirk­ti ir so­din­ti vie­šo­sio­se erd­vė­se“.

Mies­to „plau­čiai“ ir triukš­mo izo­lia­ci­ja

Šiau­lių vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Vi­suo­me­nės svei­ka­tos sau­gos sky­riaus ve­dė­ja Jū­ra­tė Ka­ra­le­vi­čie­nė sa­kė, kad mies­tų ap­žel­di­ni­mas, be es­te­ti­nės, at­lie­ka ir va­di­na­mą­ją „ža­lių­jų plau­čių“ funk­ci­ją.

Žel­di­niai ne tik me­cha­niš­kai va­lo iš oro dul­kes, bet ir ab­sor­buo­ja svei­ka­tai pa­vo­jin­gus che­mi­nius jun­gi­nius, ku­rių kon­cent­ra­ci­jos prie trans­por­to srau­tų, pa­pras­tai vir­ši­ja leis­ti­ną: tai ir ang­lies mo­nok­si­das, ir azo­to ok­si­dai, ir ang­lia­van­de­ni­liai.

Pa­va­sa­rį, kai oro tar­šos pa­di­dė­ji­mui įta­kos tu­ri ir lai­ku ne­nu­va­ly­ti žie­mą bars­to­mi mies­to ke­liai bei suin­ten­sy­vė­ję trans­por­to srau­tai, tin­ka­mas ap­žel­di­ni­mas ga­li žy­miai su­ma­žin­ti mies­to oro tar­šą, filt­ruo­da­mas orą ir saugodamas nuo tar­šos šal­ti­nio.

Vi­suo­me­nės svei­ka­tos sau­gos tei­sės ak­tuo­se reg­la­men­tuo­ja­mas te­ri­to­ri­jų ap­žel­di­ni­mas, sta­tant ir įren­giant jaut­rius ob­jek­tus: ug­dy­mo, gy­dy­mo bei slau­gos įstai­gas, ypač tai ak­tua­lu mies­tuo­se, kur to­kių ob­jek­tų te­ri­to­ri­jos neiš­ven­gia­mai ri­bo­ja­si su mies­to ke­liais.

„Mies­to ri­bo­se sta­tant bet ko­kį sta­ti­nį iš­ky­la ir suin­ten­sy­vė­sian­čio trans­por­to pro­ble­ma, to­dėl kaip vie­ną iš kom­pen­sa­ci­nių prie­mo­nių vi­sa­da re­ko­men­duo­ja­me pa­pil­do­mą ap­žel­di­ni­mą. Ap­žel­di­ni­mas svar­bus ir triukš­mo pre­ven­ci­jos at­žvil­giu“, – ak­cen­ta­vo J. Ka­ra­le­vi­čie­nė.

Irena BUDRIENĖ